Benzininiai varikliai, kurių grandinė retai kelia problemų
Suzuki mažo tūrio K šeimos varikliai – 1,2 ir 1,4 litro, tarp jų ir turbininis „BoosterJet” – rinkoje nuo 1994 metų, o rimtų nusiskundimų dėl grandinės iki šiol beveik nėra. Panašiai atrodo ir Hyundai bei Kia „Kappa”/„Smartstream” 1,2–1,4 litro varikliai: jei alyva keičiama laiku, jie tarnauja praktiškai be gedimų.
Mazda 1,5 ir 2,0 litro „SkyActiv-G” varikliai, pasižymintys neįprastai aukšta kompresija ir tiesioginiu įpurškimu, per pastarąjį dešimtmetį įrodė, kad aukšti techniniai parametrai nebūtinai reiškia trumpesnį variklio amžių. Toyota 1,6–2,0 litro „Valvematic” varikliai su hidrauliniais stūmokliais gerai sutaria net su dujine įranga – retas privalumas tarp modernių variklių. Honda 1,8–2,0 litro „i-VTEC” R serijos varikliai reikalauja periodiško vožtuvų tarpelių reguliavimo varžtais, tačiau prižiūrimi tarnauja be staigmenų. Mitsubishi 1,6–2,0 litro „MIVEC” varikliai taip pat laikomi patikimais, nors sportiškiau vairuojant jiems būdingas didesnis alyvos naudojimas. O Nissan 2,0 litro MR20 – vienas mažiau žinomų, bet konstrukciniu požiūriu gerai apgalvotų variklių su itin patvaria grandine.
Dyzeliniai varikliai, kurie pasiekia pusę milijono kilometrų
Toyota 1,4 litro „D-4D” (ND šeima), gaminta nuo 2002 iki 2020 metų, vadinama viena patikimiausių mažo tūrio dyzelinių konstrukcijų rinkoje – grandinė joje beveik nekelia rūpesčių. Honda 1,6 litro „i-DTEC” pasiūlė naujovišką aliuminio bloką ir apskritai tarnauja gerai, nors pasitaiko atskirų atvejų, kai nusidėvi skirstomojo veleno guoliai.
Honda 2,2 litro „i-DTEC”/„i-CTDi” varikliai turi beveik legendinę reputaciją – tinkamai prižiūrimi jie gali nuvažiuoti ir pusę milijono kilometrų, o senesnė „i-CTDi” karta tarp mechanikų vertinama net labiau nei naujesnė. Hyundai ir Kia 1,6–1,7 litro „CRDi” varikliai savo metu buvo vieni tyliausių 1,6 litro dyzelių rinkoje ir liko patikimi – nors, kiek netikėtai, naujesnė „U3″ karta grandinę pakeitė diržu. Renault ir Nissan 2,0 litro „dCi” laikomas vienu sėkmingiausių dyzelinių variklių apskritai: grandinė jame ištarnauja gerokai daugiau nei 300 tūkstančių kilometrų, o silpniausia vieta lieka EGR vožtuvas, ne pati grandinė.
Lietuvos naudotų automobilių rinka: ką tai reiškia pirkėjui
Lietuvos automobilių parkas – vienas seniausių Europos Sąjungoje: vidutinis amžius siekia apie 16–18 metų, kai ES vidurkis yra maždaug 12 metų. 2025 metais Lietuvoje pirmą kartą registruota beveik 200 tūkstančių lengvųjų automobilių, iš jų naudotų – 157 520, o naujų – tik 41 902. Keičiant savininką, automobilio vidutinis amžius vidaus rinkoje siekia 13,7 metų.
Vadinasi, dauguma Lietuvoje perkamų automobilių jau turi nemažą kilometražą – dažnai tokį, kuriuo grandinės būklė tampa lygiai taip pat svarbi, kaip ir diržo keitimo istorija. Redakcijos vertinimu, tai svarbesnis rodiklis perkant naudotą automobilį nei markė ant variklio dangčio. Automobilių pirkėjų grupėse ir forumuose vairuotojai vis dažniau pasakoja panašią istoriją: grandinė be alyvos keitimo įrašų kelia tiek pat rizikos, kiek diržas be keitimo datos.
Prieš perkant naudotą automobilį su tokiu varikliu, verta patikrinti keletą konkrečių dalykų:
Dešimt minučių patikrinimui gali atrodyti nereikalinga smulkmena – kol neatvažiuoji į servisą su sąskaita, kurioje suma prasideda ne nuo dešimčių, o nuo tūkstančių eurų.
Toks patikrinimas užtrunka nedaug laiko, tačiau gali apsaugoti nuo remonto sąskaitos, viršijančios pačią automobilio vertę. Grandinė – ne garantija, o tik geresnė pradinė pozicija; likusią dalį lemia tai, kaip variklis buvo prižiūrimas iki šiol.
Suzuki mažo tūrio K šeimos varikliai – 1,2 ir 1,4 litro, tarp jų ir turbininis „BoosterJet” – rinkoje nuo 1994 metų, o rimtų nusiskundimų dėl grandinės iki šiol beveik nėra. Panašiai atrodo ir Hyundai bei Kia „Kappa”/„Smartstream” 1,2–1,4 litro varikliai: jei alyva keičiama laiku, jie tarnauja praktiškai be gedimų.
Mazda 1,5 ir 2,0 litro „SkyActiv-G” varikliai, pasižymintys neįprastai aukšta kompresija ir tiesioginiu įpurškimu, per pastarąjį dešimtmetį įrodė, kad aukšti techniniai parametrai nebūtinai reiškia trumpesnį variklio amžių. Toyota 1,6–2,0 litro „Valvematic” varikliai su hidrauliniais stūmokliais gerai sutaria net su dujine įranga – retas privalumas tarp modernių variklių. Honda 1,8–2,0 litro „i-VTEC” R serijos varikliai reikalauja periodiško vožtuvų tarpelių reguliavimo varžtais, tačiau prižiūrimi tarnauja be staigmenų. Mitsubishi 1,6–2,0 litro „MIVEC” varikliai taip pat laikomi patikimais, nors sportiškiau vairuojant jiems būdingas didesnis alyvos naudojimas. O Nissan 2,0 litro MR20 – vienas mažiau žinomų, bet konstrukciniu požiūriu gerai apgalvotų variklių su itin patvaria grandine.
Šalia jų verta atkreipti dėmesį į hibridinį Toyota 1,8 litro variklį – jį itin vertina taksi vairuotojai, per metus sukaupiantys dešimtis tūkstančių kilometrų, nes grandinė šiuo atveju kelia mažiausiai rūpesčių iš visos hibridinės sistemos.
Dyzeliniai varikliai, kurie pasiekia pusę milijono kilometrų
Toyota 1,4 litro „D-4D” (ND šeima), gaminta nuo 2002 iki 2020 metų, vadinama viena patikimiausių mažo tūrio dyzelinių konstrukcijų rinkoje – grandinė joje beveik nekelia rūpesčių. Honda 1,6 litro „i-DTEC” pasiūlė naujovišką aliuminio bloką ir apskritai tarnauja gerai, nors pasitaiko atskirų atvejų, kai nusidėvi skirstomojo veleno guoliai.
Honda 2,2 litro „i-DTEC”/„i-CTDi” varikliai turi beveik legendinę reputaciją – tinkamai prižiūrimi jie gali nuvažiuoti ir pusę milijono kilometrų, o senesnė „i-CTDi” karta tarp mechanikų vertinama net labiau nei naujesnė. Hyundai ir Kia 1,6–1,7 litro „CRDi” varikliai savo metu buvo vieni tyliausių 1,6 litro dyzelių rinkoje ir liko patikimi – nors, kiek netikėtai, naujesnė „U3″ karta grandinę pakeitė diržu. Renault ir Nissan 2,0 litro „dCi” laikomas vienu sėkmingiausių dyzelinių variklių apskritai: grandinė jame ištarnauja gerokai daugiau nei 300 tūkstančių kilometrų, o silpniausia vieta lieka EGR vožtuvas, ne pati grandinė.
Lietuvos automobilių parkas – vienas seniausių Europos Sąjungoje: vidutinis amžius siekia apie 16–18 metų, kai ES vidurkis yra maždaug 12 metų. 2025 metais Lietuvoje pirmą kartą registruota beveik 200 tūkstančių lengvųjų automobilių, iš jų naudotų – 157 520, o naujų – tik 41 902. Keičiant savininką, automobilio vidutinis amžius vidaus rinkoje siekia 13,7 metų.
Vadinasi, dauguma Lietuvoje perkamų automobilių jau turi nemažą kilometražą – dažnai tokį, kuriuo grandinės būklė tampa lygiai taip pat svarbi, kaip ir diržo keitimo istorija. Redakcijos vertinimu, tai svarbesnis rodiklis perkant naudotą automobilį nei markė ant variklio dangčio. Automobilių pirkėjų grupėse ir forumuose vairuotojai vis dažniau pasakoja panašią istoriją: grandinė be alyvos keitimo įrašų kelia tiek pat rizikos, kiek diržas be keitimo datos.
Prieš perkant naudotą automobilį su tokiu varikliu, verta patikrinti keletą konkrečių dalykų:
- Alyvos keitimo istoriją – ar intervalai atitiko gamintojo rekomendacijas, ar tik nustatytą TA reikalavimą
- Variklio garsą šaltu startu – barškesys ar kalimas pirmosiomis sekundėmis dažnai rodo išsitempusią grandinę
- Ar kada nors buvo keistas grandinės įtempiklis ar kreipiančiosios, ne tik pati grandinė
- Alyvos būklę – smulkios metalo drožlės joje signalizuoja apie besibaigiantį grandinės resursą
Dešimt minučių patikrinimui gali atrodyti nereikalinga smulkmena – kol neatvažiuoji į servisą su sąskaita, kurioje suma prasideda ne nuo dešimčių, o nuo tūkstančių eurų.
Toks patikrinimas užtrunka nedaug laiko, tačiau gali apsaugoti nuo remonto sąskaitos, viršijančios pačią automobilio vertę. Grandinė – ne garantija, o tik geresnė pradinė pozicija; likusią dalį lemia tai, kaip variklis buvo prižiūrimas iki šiol.
Komentarai
Rašyti komentarą