Ką reikėtų daryti vienokiu ar kitokiu atveju. Kiekvienas galime pasirengti bet kokiai nelaimei, kad padėtume savo valstybei ir ją sustiprintume.
Kokius namų darbus reikia padaryti?
Reikia pasirūpinti vandeniu, derėtų jo pripildyti visas turimas talpyklas. Jei turite vonią, reikia prileisti vandens ir ją.
Antra, derėtų pripildyti degalų automobilio baką ir kitas turimas talpyklas.
Trečia, maksimaliai pasididinti maisto ir grynųjų pinigų atsargas. Šiandienos aplinkybėmis reikėtų bent 50–100 eurų smulkiomis kupiūromis.
Ketvirta, pasirūpinti medikamentų atsargomis.
Penkta, reikia suburti šeimą, kad galėtumėte vykdyti vienus ar kitus savo sumanymus. Tarkim, likti ar nelikti karo zonoje.
Lietuva – teritorija, kurioje, jei prasidėtų karas, mes patektume į katilą.
Likti ar nelikti karo zonoje?
Reikia išsiaiškinti, kokios priežastys turėtų nulemti jūsų sprendimą evakuotis arba likti karo zonoje. Veiksnys gali būti ir noras apsisaugoti, ir tai, kad turite kur evakuotis, turite atsarginę vietą, tarkime, sodybą, artimųjų atokesnėse vietose.
Sprendimo likti karo zonoje, anot jo, priežastys gali būti paprastos – nespėjote, neturite kur pasitraukti, esate „asfalto vaikai“. Gali būti, kad tokį sprendimą priimsite, nes turite šeimoje ligonį, kurio negalite evakuoti, privalote jį
slaugyti.
Atsakymą galima rasti ir Konstitucijoje, kuri nedraudžia mums ginti savo valstybės. Taip pat galima klausytis ir savo sąžinės.
Kur slėptis per karą likus karo zonoje?
Būste ar sodyboje reikia susirasti vietą, kur nėra langų. Tinka sandėliukas, vonia, tualetas. Jis įspėjo, kad net jei dundesys atrodo tolimas, skeveldros skrieja kelis kilometrus. Blogiausiu atveju reikia būti žemiau langų.
Reikėtų turėti juodo polietileno, juo galima uždangstyti langus. Pirmiausia nuo gamtos reiškinių – drėgmės, lietaus, šalčio, antra, taip bus nematyti šviesos. Taip pat tinka faneros lakštai, kitos sutvirtinimo priemonės.
Stiklus rekomenduojama sustiprinti lipniomis juostomis – apklijuoti lipnios juostos kryžiais. Juostos mažina stiklo virpėjimą, o jei ir dužtų, dužtų didesniais gabalais, tai sumažintų sužeidimų grėsmę. Patariama uždengti stiklus čiužiniais, porolonu.
Vykstant apšaudymams, sprogdinimams likti daugiabutyje nėra geriausia. Kur kas saugiau jo rūsys.
Be to, anot jo, nesaugu valstybinės reikšmės pastatuose, prie kitų strateginės reikšmės statinių – jie taptų puolimo objektais.
Likus bute, name, patariama be reikalo nenuleisti vandens unitazo bakelyje. Jis tinkamas vartoti net nevirintas. Galima pasirūpinti ir dezinfekcinėmis tabletėmis – jomis galima dezinfekuoti vandenį net iš vandens telkinių.
Taip pat pramonė siūlo filtrų, jų galima įsidėti į vieno iš šeimos narių išgyvenimo krepšį.
Slėptuvių įrengimas
Tinka rūsys po namu, jei gyvenate individualiame name. Jei rūsio neturite ir nutariate įsirengti slėptuvę, ją galima pasidaryti greta namo po žeme. Reikia pasirūpinti atsarginiu išėjimu, nes jei ji greta namo, namui sugriuvus, nebepavyks išeiti.
Galima įsirengti slėptuvę po žeme ir atokiau nuo namo. Įėjimą į ją turi žinoti tik artimiausieji. Jį reikia užmaskuoti.
Tokios slėptuvės praverčia ir nuo marodierių. Slėptuvėje galima laikyti svarbiausius daiktus, maisto.
Galima ir įsigyti pramonės įmonių pagamintų sandėliukų, įrengiamų po žeme.
Jei gyvenate daugiabutyje ir turite sandėliuką, reikia įsivertinti, ar lentynos, ant kurių dabar laikote konservuotas daržoves, išlaikytų sunkiausią šeimos narį, ar jis ten tilptų atsigulti. Reikia pasirūpinti, ką pasitiestumėte po savimi. Čia gali praversti putplasčio plokštės, jos ne tik paminkština paviršių, bet ir saugo nuo šalčio. A. Daugirdas priminė, kad nederėtų išmesti senų antklodžių – jas supakuotas reikėtų nunešti į rūsį.
Rekomenduojama pagalvoti apie šildymo įrenginį, veikiantį be elektros.
Jei užgriūtų pastatas virš slėptuvės, turėdami techninių galimybių, galėtumėte patys mėginti valyti išėjimą – taip padėtumėte gelbėtojams iš išorės.
Maisto atsargų reikėtų ne tik savo šeimai, bet ir mainams.
A. Daugirdas pabrėžė, kad geriau, jei automobilis ir būstas nebūtų itin patrauklios išvaizdos. Pasak jo, galbūt vieną kitą langą derėtų užkalti, išmėtyti šiukšles. Reikėtų pasirūpinti priedanga automobiliui. Be to, pravartu, kad jūsų būste gyventų daugiau žmonių, tai padėtų apsiginti nuo tų, kurie naudojasi situacija ir nori pakenkti, tarkime, marodierių. Jis įspėjo, kad per karą negali visi nueiti miegoti kaip kad taikos metu, vienas žmogus turi budėti.
Paklausiausi daiktai mainams
Vykstant karui įsigalioja mainų sistema. Pamiršę kokį nors svarbų daiktą galėtumėte jį gauti mainais už daiktą, kurį pamiršo kiti.
Ginklai, amunicija, šoviniai, tampantys balistiniais pinigais
Žvakės. Tinka Vėlinių žvakės, kurios dega kelias paras. Tinka spingsulės, vadinamosios laidotuvių žvakės. Jos pravers ir kaip šviesos šaltinis, ir konservams pasišildyti.
Žiebtuvėliai
Benzinas
Buitinės dujos, žiebtuvėlių užpildas
Baterijos
Maistas – ilgo galiojimo produktai, tarkime, druska, kava, cukrus, konservai, šokoladas, bulvės. Karininkas pabrėžė, kad reikia ne tik riebalų, bet ir angliavandenių.
Cigaretės, alkoholis
Antibiotikai, medicininės priemonės
Tualetinis popierius, muilas, plovikliai, kitos higienos priemonės
Vienkartiniai indai
Įvairaus dydžio šiukšlių maišai
Brangenybės
Dar keli svarbūs dalykai
Benzinas. Jo reikia tiek automobiliui, tiek elektros generatoriui, tiek, anot A. Daugirdo, Molotovo kokteiliui pagaminti.
Telefonas. Geriau paprastas, nes jo baterija veikia kur kas ilgiau nei išmaniojo. Reikia pasirūpinti ir įkrovimo įrenginiu („Power bank“).
Radijo imtuvas. Jis užtikrins tai, kad žinosite, kas vyksta.
Maistas. Prireiks ne tik prėsko, riebaus maisto, bet ir angliavandenių, tad pravartu pasirūpinti, tarkime, šokoladu.
Jei slėptumėtės sandėliuose, derėtų pasirūpinti tualetu. Tinkamiausias yra kemperių tualetas. Jei neturite, tinka ir kibiras su sėdimąja dalimi ir dangčiu. Jei ir tokio neturite, tinka tiesiog kibiras, į jį galima įtiesti šiukšlių maišą.
Vaistai. Ne tik jūsų vartojami nuolat, bet ir nuo alergijos, viduriavimo.
Vienkartiniai indai. Kol jų turite, tol taupote vandenį. Jei neturite, į daugkartinę lėkštę galima įtiesti maistinės plėvelės.
Naudingos profesijos ar įgūdžiai
Karininkas A. Daugirdas sakė, kad itin naudinga mediko profesija, bet juo tapti greitai sudėtinga. Tad pravartu nueiti į pirmosios pagalbos teikimo kursus.
Taip pat naudingi staliaus, stikliaus, šaltkalvio-remontininko, elektriko įgūdžiai. Už tokias paslaugas per karą jums gali atsilyginti daiktais.
Taip pat pravartu baigti išgyvenimo kursus, pasidomėti liaudies medicinos paslaptimis, turėti daržininkystės įgūdžių, mat karo atveju sutrinka ūkių veikla. Tad verta išmanyti, ką ir kada sodinti ar sėti.
Kaip elgtis susidūrus su priešo kariais?
Vykstant bet kokiam apšaudymui, reikėtų griūti ant žemės ten, kur stovite. Nutilus šūviams, nereikia skubėti pašokti, mat dar gali lakstyti skeveldros. Palaukus būtina judėti į saugesnę zoną ir ten palaukti 15–20 min.
Patariama nesiartinti prie priešiškų ginkluotų asmenų, nefotografuoti, nefilmuoti jų atvirai.
Nerodykite priešui agresijos, pakluskite, pasitraukite. Patariama sutramdyti niršulį.
Nesiartinkite prie nesprogusių šaudmenų, padėkite sužeistiesiems.
Jei nutarėte evakuotis
Kiekvienas šeimos narys, tarp jų – jau vaikštantys vaikai, turi turėti išvykimo krepšį. Neblogu variantu jis vadino ir senjorų naudojamus apsipirkimo krepšius su ratukais. Taip pat tinka kuprinės.
Vyrams patartina turėti dvi kuprines – didelę ir mažą kasdieninę. Jei priešas atimtų didžiąją, liktų mažoji.
Vaikų kuprinėje turėtų būti dokumentas, žaislas, higienos reikmenys, vaistai, maisto, vandens, degtukų, folijos skraistė, pinigų.
Krepšyje, skirtame vykti automobiliu, reikėtų tento, šilumos priemonių – degtukų, žvakių, folijos skraisčių, miegmaišio, taip pat reikia turėti įrankių – peilį, kirvį, kastuvėlį, pjūklą, prožektorių, taip pat maisto atsargų, degalų atsargų.
Šeima turėtų apsitarti veiksmus, kad niekas nestresuotų, jei kuris nors suaugęs pasako „viskas, evakuojamės“.
Jis priminė, kad reikia autis patogią avalynę, nes gali tekti įveikti didelį atstumą pėsčiomis. Apsirenkite patogius, šiltus drabužius, pasiimkite dokumentus ir kitus svarbiausius daiktus.
Iš anksto reikėtų apgalvoti ir maršrutus. Pagrindiniai keliai karo atveju greitai užsipildytų. Jais važiuotų ir kiti civiliai žmonės, ir karinis transportas.
Reikėtų pasižiūrėti, ar turėtumėte galimybę judėti šalutiniais keliais, kaimo, miško keliukais. Galima dabar ir pasimėginti, ar jūsų automobilis pakankamai pravažus.
Galima iš anksto kitose vietovėse, alternatyviuose sandėliukuose palikti svarbiausių daiktų. Tad kritiniu atveju, praradę savo daiktus, ten turėtumėte nors kokių atsargų – maisto, vandens. Vieta tokiam sandėliukui turėtų būti atoki, nematoma kitiems žmonėms. Vienas iš variantų – gamtos aplinkoje, kur galėtumėte taikos metu prieiti ir prireikus atnaujinti maisto produktus.
Yra atsakingų žmonių, kurie tai daro nuo 2014 metų, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą.
Nevilkėti kamufliažiniais drabužiais, kad priešas nepalaikytų jūsų kariais. Nepatariama vilkėti prabangiais drabužiais. Keliaukite tik šviesiu paros metu. Turėkite baltą audeklą, kuris gali tarnauti kaip vėliava.
Jei jus tikrina priešo kariai, nerodykite agresyvumo, pravartu po ranka turėti kyšį – brangenybių, pinigų, alkoholio.
Jei turite savigynai įsigytą ginklą, būkite pasirengę paaiškinti, kad tai ne karui skirtas ginklas, ir būkite pasirengę jį atiduoti. Taip pat pagalvokite apie jo pakaitalą, padėsiantį ginti save ir savo šeimą.
Ar reikia ginklo, anot A. Daugirdo, kiekvieno sprendimas. Per karą juo pasirūpinti būtų per vėlu. Jei nutarėte įsigyti ginklą, reikėtų pasitreniruoti specialiose šaudyklose, kad neprisidarytumėte papildomų problemų.
Pinigų reikėtų tiek, kiek galėtų prireikti per pirmąją karo bangą. Jau dabar pravartu turėti piniginėje 50–100 eurų. Nepatartina išsigryninti visų banko sąskaitoje turimų pinigų. Bus užtikrintas bankų veikimas.
Jei evakuositės už šalies ribų, jums bus naudinga turėti pinigų sąskaitoje.
Grynųjų turėti smulkesnėmis kupiūromis, be to, juos laikyti ne vienoje vietoje. Tad derėtų pagalvoti apie slaptas kišenėles rūbuose.
Ką daryti su gyvūnu evakuacijos atveju? Tai nuspręsti turės kiekvienas asmeniškai. Reikėtų turėti sauso maisto atsargų. Reikia apgalvoti, ar gyvūnas tilptų į automobilį per evakuaciją.
Rekomendacijos branduolinio karo atveju
Panašios rekomendacijos, anot jo, galioja ir esant branduolinio karo grėsmei. Tokiu atveju, būnant epicentre, apsaugo tik slėptuvės po žeme. Reikia turėti ir dujokaukę, specialių respiratorių, akių apsaugą. Jis priminė, kad Vilniaus regiono žmonėms dalytos kalio jodido tabletės.
Taip pat reikia pasirūpinti skraistėmis nuo lietaus, tinka žvejų, medžiotojų lietpalčiai. Taip radioaktyvus lietus nusėstų ant rūbų, o juos būtų galima tiesiog išmesti.
Komentarai
Rašyti komentarą