Pienių vynas

Manoma, kad pienių vyną jau prieš šimtus metų ruošė keltų gentys, tačiau šiandien šis gėrimas mėgstamas beveik visoje Europoje, Amerikoje.

Pienių rinkimas

Pagrindinis pienių vyno ingredientas, žinoma, pienės, todėl jų kokybė labai svarbi.

Pienes rinkite tik švarioje pievoje, toliau nuo miesto, kelių, gamyklų, pesticidais ir herbicidais purškiamų ūkininkų laukų.

Pienes rinkite šiltą, saulėtą dieną, idealu, jeigu ji būtų gan vėjuota. Tuomet pienės tikrai bus sausos, purios.

Pienes vertėtų rinkti vėlesnį rytą, jau nudžiūvus rasai, tačiau dar neįdienojus. Vakare tiek pievoje augančios, tiek ir nuskintos pienės susiskleidžia. Jas reikėtų surinkti anksčiau, kad iki vakaro spėtumėte paruošti.

Rinkite kuo didesnius ir gražesnius, tik visiškai išsiskleidusius žiedus. Juos nuskinkite ar nukirpkite prie pat žiedsosčio (žalios, žiedlapius gaubančios dalies).

Pienių reikia pririnkti tikrai nemažai, nes vynui siūlome naudoti tik geltonuosius žiedlapius. Norėdami turėti 3 litrus žiedlapių, turėsite pririnkti maždaug pusę kibiro (ar net truputį daugiau) pienių.

Pienių paruošimas

Surinktas pienes reikėtų vienu sluoksniu išberti ant ištiesto pledo ir palikti pavėsyje 1-2 val., kad iš jų išbėgiotų vabaliukai. Imdami kiekvieną žiedą jį dar papildomai nupurtykite, kad iškristų užsilikę daugiakojai gyventojai.

Galima naudoti visus pienių žiedus, t.y. tiek geltonąją dalį (vainiklapius), tiek ir žaliąsias dalis (žiedsosčius, taurėlapius), tačiau tuomet vynas bus kartokas. Žinoma, tai skonio reikalas, tačiau daugeliui toks gėrimas nepatiks. Be to, žaliosios augalo dalis pristabdys fermentacijos procesą, vyną fermentuoti teks ilgiau.

Jeigu norite tikrai gaivaus, subtilaus skonio gėrimo, teks pasiryžti kruopštumo ir kantrybės reikalaujančiam darbui - geltonųjų žiedlapių atskyrimui nuo žaliųjų žiedsosčių ir taurėlapių. Žiedlapius patogiausia nupjauti nedideliu peiliuku, nukirpti žirklėmis arba tiesiog nugnybti rankomis, tačiau vertėtų užsidėti pirštines, nepamiršti prijuostės, nes pienės gan stipriai dažo rankas ir drabužius.

Kiti ingredientai

Pienių vynui taip pat reikės citrusinių vaisių, kurie subalansuos skonį, pagerins aromatą bei subalansuos kartumą, kurio kažkiek turi net ir labai kruopščiai nuo žiedsosčių ir taurėlapių atskirti geltonieji žiedlapiai.

Fermentacijos, t.y. cukraus pavirtimo alkoholiu, procesui užtikrinti reikės cukraus, razinų (naudokite šviesias razinas, paruoštas iš besėklių vynuogių, kad gėrimas būtų skaidrus ir šviesus) ir vyno mielių.

Natūrali fermentacija prasidės ir be vyno mielių, nes aplinkoje yra įvairių šį procesą pradedančių mielių rūšių, tačiau natūraliai prasidėjusi fermentacija yra sunkiai nuspėjama. Pavyzdžiui, prasidėjus fermentacijos procesui „laukinės“ mielės gali žūti procesui dar nepasibaigus, o tuomet ruošinys surūgs.

Tad gaminant pienių vyną mes rekomenduojame būtinai naudoti vyno mieles, kurių rasite specializuotose parduotuvėlėse, prekiaujančiose priemonėmis vyndariams ir aludariams. Vyno mielių taip pat galite nusipirkti didesniuose namų apyvokos, remonto prekėmis prekiaujančiuose prekybos centruose (pavyzdžiui, „Senukuose“, „Ermitaže“). Vyno mielės dažniausiai būna supakuotos mažais pakeliais po 5-7 g, tokio kiekio mielių pakaks maždaug 4-5 litrams vyno. Vyno mielės nėra itin brangios, vienas mažas pakelis kainuoja apie 2 eurus.

Jeigu norisi, pienių vyną papildomai galima pagardinti imbieru ar gvazdikėliais, suteikiančiais gėrimui malonaus aromato ir truputį aitrumo.

Indai

Ruošiant pienių (ar bet kokį kitą) vyną labai svarbu pasirinkti tinkamus indus. Visi naudojami indai turi būti stikliniai, keramikiniai arba nerūdijančio plieno. Jokiu būdu nenaudokite aliumininių ar geležinių indų, nes fermentacijos metu prasidės reakcija su metalu ir vynas gali sugesti arba bus nemalonaus skonio.

Visi naudojami indai bei buteliai, į kuriuos supilsite vyną brandinimui, tūri būti labai švarūs, sterilizuoti. Norėdami sterilizuoti indus, pilstymui skirtus butelius, juos užpilkite verdančiu vandeniu ir palaukite, kol atvės. Tuomet perlaukite sodos tirpalu (šiltame vandenyje ištirpinkite kelis šaukštus sodos) ir išskalaukite indus, visų pirma, karštu, o tuomet vėsiu vandeniu. Natūraliai išdžiuvusius indus 10 min. pakaitinkite iki 200°С įkaitintoje orkaitėje.

Dirbant būtina labai kruopščiai nusiplauti rankas. Net ir menkiausia nešvara gali būti vyno surūgimo priežastimi.

Misos paruošimas

Pienių žiedlapius sudėkite į puodą ar kitą didesnį indą. Pienių žiedlapius užpilkite verdančiu vandeniu, puodą pridenkite švariu rankšluosčiu ir palikite 2-3 dienoms. Kartas nuo karto pamaišykite mediniu šaukštu.

Po 2-3 dienų į ruošinį pridėkite nutarkuotas citrusinių vaisių žieveles (tarkuokite tik viršutinį gelton1 sluoksnį, neįtarkuokite baltosios dalies, nes ji karti), viską užvirinkite.

Perkošimas

Puodą nukelkite nuo ugnies, palaukite kol vos atvės ir perkoškite per kelis kartus sulenktą marlę ar sūrmaišį. Gerai nuspauskite likučius, kad išspaustumėte visą „skonį“.

Fermentacija

Į karštą pienių žiedų „arbatą“ suberkite cukrų (mūsų rekomenduojama jo kiekį rasite straipsnio apačioje esančiame tiksliame recepte) ir gerai išmaišykite, kad ištirptų.

Sudėkite nuluptus ir riekelėmis supjaustytus citrusinius vaisius, perplautas ir smulkiai supjaustytas arba maisto smulkintuvu sutrintas razinas. Jeigu norite, įdėkite pusę šaukštelio džiovinto, malto imbiero, kelis gvazdikėlius.

Beje, citrusiniai vaisiai ir razinos kartais dedami ne fermentacijos, bet pradiniame, misos ruošimo etape. Vis tik rekomenduojame juos įdėti vėliau, kad išvengtumėte ankstyvos fermentacijos, kuri gali prasidėti dėl vaisiuose esančio cukraus.

Palaukite, kol mišinys atvės iki kambario temperatūros (maždaug 25°С, temperatūra negali būti aukštesnė, nei 35-36°С) ir įmaišykite vyno mieles. Jeigu jas įmaišysite į labai karštą mišinį, mielės žus, jeigu į perdėm vėsų - nepradės veikti.

Besifermentuojantį vyną laikykite dideliame butelyje kambario temperatūroje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Butelį reikia uždengti, kad į mišinį nepatektų „laukinių“ mielių iš aplinkos, tačiau svarbu, kad dangtelyje būtų skylutė, leidžianti pasišalinti dujoms.

Gaminant vyną jis dažnai uždaromas dangteliu su žarnele, įkišta į prie butelio pritaisytą mažą stiklainėlį su vandeniu. Tuomet galima stebėti kaip skiriasi ir burbuliuoja dujos. Tokią pačią funkciją gali atlikti ir užmautas balionas su skylutėmis - fermentacijos proceso metu jis bus išsipūtęs, o vėliau subliukš.

Fermentacija ir burbuliavimas truks 1-2 svaites. O jeigu dėjote pienes su žaliąja žiedų dalimi, truks kiek ilgiau – dažniausiai apie 3 savaites.

Supilstymas į butelius

Pasibaigus fermentacijai, t.y. kuomet nebesusidaro burbuliukai, vyną perkoškite ir supilstykite į sterilius butelius. Galite naudoti senus vyno butelius, puikiai tiks užsukami buteliai, tik kamštelius taip pat būtinai sterilizuokite (užpilkite verdančiu vandeniu, perplaukite sodos tirpale, praskalaukite, išdžiovinkite ir apvalykite spiritu). Specializuotose vyndarių ir aludarių parduotuvėse galite įsigyti ir vyno kamščių.

Vyną į butelius perkošti reikėtų per kelis kartus perlenktą marlę, sūrmaišį arba popierinius kavos filtrus.

Supilstę ant butelių kakliukų užmaukite balionus ir stebėkite, ar balionai neišsipučia. Jeigu balionas neišsipučia per parą, fermentacija tikrai baigėsi. Jeigu balionas, vis tik pučiasi, padarykite jame skylutę ir dar porą dienų palaukite, kol fermentacija tikrai baigsis.

Fermentacijai tikrai pasibaigus beliks sandariai uždaryti butelius. Jeigu vyną supilstysite į butelius fermentacijai dar nepasibaigus, jie gali susprogti.

Brandinimas

Sandariai užsuktus pienių vyno butelius būtina brandinti. Nesubrendęs pienių vynas gali būti kartokas, silpno skonio ir aromato, tačiau pakaks pusės metų ir jo nuostabios savybės atsiskleis.

Vyno butelius laikykite tamsioje, vėsioje patalpoje pusę metų (galima laikyti ir ilgiau). Jeigu vyno buteliai užkimšti natūraliais kamščiais, juos vertėtų laikyti gulsčiai, kad vynas drėkintų kamštį - išsausėjęs kamštis susitraukia ir į vyną patenka oras, jis ima rūgti. Jeigu butelių kamšteliai užsukami arba sintetiniai, juos galite paprasčiausiai sustatyti.

Tačiau vyno nebrandinkite ilgiau negu metus. Mitas, kad visas vynas „su amžiumi“ gerėja. Ilgai brandinti galima tik nedidelę dalį raudonųjų vynų ir vos kelias rūšis kitokių. Ilgai laikomo pienių vyno skonis tikrai nepagerės, jis gali paprasčiausiai surūgti.

Patiekimas

Atkimštą pienių vyną ragaukite truputį atvėsintą, su vaisiais, riešutais, lengvai desertais, sūriais arba tiesiog vieną.

Atkimštą butelį būtinai laikykite tik šaldytuve, jį galima vartoti iki savaitės, vėliau atkimštas vynas surūgsta (net ir laikant šaldytuve).

–––––––––––––––––

Apie 4 litrams vyno Jums reikės:

3 litrų pienių žiedlapių (t.y. jau „sutvarkytų“ pienių, tik geltonosios dalies);

4 litrų vandens;

1,3 kg cukraus;

2 apelsinų;

1 citrinos;

500 g šviesių razinų;

1 pakelio (5-7 g) vyno mielių.

Gaminimas:

Pienių žiedlapius užpilkite verdančiu vandeniu. Puodą uždenkite švariu rankšluosčiu ir palikite 2-3 dienoms. Kartas nuo karto pamaišykite mediniu šaukštu.

Pridėkite nutarkuotas citrusinių vaisių žieveles. Užvirinkite.

Nukoškite per marlę ar sūrmaišį ir įmaišykite cukrų, gerai išmaišykite, kad ištirptų.

Sudėkite riekelėmis pjaustytus citrusinius vaisius (išrankiokite kauliukus), smulkintas razinas. Palaukite, kol mišinys atvės iki kambario temperatūros ir įmaišykite vyno mieles.

Vyną fermentuokite kambario temperatūroje, uždengtame butelyje, tačiau dangtelyje turi būti skylutė, kad pasišalintų fermentacijos metu susidarančios dujos. Kuomet dujos nebesusidarys, fermentacija bus pasibaigusi.

Vyną perkoškite į sterilius butelius.

Ant butelių kakliukų užmaukite balionus ir parą stebėkite. Jeigu balionai neišsipučia, fermentacija tikrai baigėsi ir butelius galima sandariai užsukti.

Butelius brandinkite pusę metų, vėsioje, tamsioje vietoje.