Algirdas Patackas

Iš Facebook

Šiandieną yra lietuvio Algirdo Vaclovo Patacko penktosios mirties metinės. Jo darbai, skirti tautai, valstybei ir nacionalinei savimonei niekada nepraras vertės, nes buvo daromi visa širdimi, kūnu ir siela. Tačiau ir gyvas būdamas, ir dabar jis nėra ant pjedestalo. Labiau - marginaliose paraštėse. Kodėl? 

Nes valstybė vis dar nėra susivokusi, kas yra jos fundamentas ir dvasia, kuri suburtų, suvienytų ir sulydytų. Situacija kinta ir pavieniai žmonės pradeda gyventi gyvą gyvenimą. Tačiau valstybės šerdis dar nesugydyta - ją derėtų kaip įgedusį dantį išvalyti ir užpildyti pagaliau tikrai švariu turiniu.

Trumpas epizodas iš Algirdo gyvenimo.

2008 m. prezidentas Valdas Adamkus paskyrė Vyčio Kryžiaus ordiną, kuris turėjo būti įteiktas Vasario 16-ąją (!), dviems asmenims. Vienas jų - disidentas, KGB persekiotas ir kankintas A. Patackas, o kitas - pirmojo tardytojas, KGB tarnautojas Antanas Stepučinskas.

Algirdas Patackas, atsisakęs dalyvauti ordino teikimo ceremonijoje, sakė:

„Gerbiu Lietuvos valstybę, kaip tautos namus, taip sunkiai statytus, todėl privalau gerbti ir jos žymenis – himną, herbą, vėliavą ir ordinus. Būtent dėl šios pagarbos atsisakau dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje. Yra giliai neteisinga, kai tuo pačiu ordinu apdovanojamas kalinys ir jį tardęs KGB tardytojas. (…) Neturiu nieko prieš asmenį – galbūt dabar jis labai geras darbuotojas.

Šioje akistatoje tik vienas yra teisus. Jei teisus jis – buvęs mano tardytojas – tada neteisus aš ir visas mano gyvenimas. Būti viename sąraše, stovėti greta apdovanojimų ceremonijoje – reiškia pripažinti šį savo neteisumą. Ir ne tik savo, bet bendražygių, laisvės kovų dalyvių, o taip pat tūkstančių Lietuvos vyrų, atsigulusių pamiškėse. Tai reikštų išduoti jų atminimą ir įvardinti jų auką kaip beprasmę.

Todėl atsisakau dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje, kol nebus surasta garbinga išeitis iš padėties, kol nebus atstatyta tiesa ir teisingumas.“

Ar Lietuvoje jau atstatyta tiesa ir teisingumas?

Algirdas Patackas – Wikipedia