Triušininkystės verslo pradžia
Triušių auginimo naujokams rekomenduojama pradėti nuo 5–10 patelių bei 2 patinų ir pamažu didinti bandą. Tokiu būdu įgyjama patirties ir nerizikuojama didesnėmis investicijomis.
Kai kurių specialistų manymu, praverstų mažiausiai trejų metų mėgėjiška ar samdomo darbo patirtis prieš pačiam pradedant rimtesnį verslą.
Vietos rinkoje veislinį triušį galima įsigyti už 30 ar 40 eurų (užsienyje jie maždaug dvigubai brangesni). Tad pradinės investicijos į triušius sudarytų apie 500 eurų, dar apie 500 eurų reikėtų įrangai.
Ilgaausiai yra vislūs ir greitai bręsta. Patelės per metus atveda 4 vadas po 7–8 jauniklius. Triušiai gali atsivesti ir iki 10–12 jauniklių, tačiau to nereikėtų siekti, nes tokį kiekį patelei sunku išmaitinti, mažyliai prasčiau auga, visi neišgyvena.
Siekiant stabilių pajamų reikia laikyti ne mažiau kaip 500–1 000 triušių.
Didinant bandą patelių patartina prisiauginti fermoje, o patinus pirkti. Vieną kitą patiną, siekiant išvengti giminingo veisimo, geriausia būtų atsivežti iš užsienio.
Nepatyrusiems augintojams patinus geriau pirkti Čekijoje, o ne Vokietijoje. Vokiečiai garsėja savo triušiais, gerai juos prižiūri ir šeria. Tokius ilgaausius atsivežus į mūsų fermas ir nesudarius jiems gerų laikymo ir šėrimo sąlygų, ir geriausi triušiai gali pradėti sirgti, prastai augti. Čekijoje triušiai auginami panašiai kaip pas mus.
Triušius reikėtų pirkti iš žinomų bandų, nes galima įsigyti nežinomos kilmės ar sergantį gyvūnėlį, kuris užkrės kitus. Atsivežus ilgaausį iš parodos ar kito šeimininko, jį būtina karantinuoti – iki mėnesio palaikyti atskirai nuo kitų ir stebėti, ar niekuo neserga.
Populiariausios veislės: Belgijos milžinai, Vienos mėlynieji, Prancūzų avinai, Burgundijos, Kalifornijos, Naujosios Zelandijos baltieji, reksai ir kiti.
Pateles veislei geriausia laikyti 3–4 metus, o patinus – 4–5 metus.
Vienam triušiui reikia apie 0,5 kv. m. Jei viename narve bus 8 triušiai, reikės 4 kv. m dydžio narvo.
Rekomenduojamas vidutinio stambumo triušių narvo ilgis turėtų būti 80 cm, plotis – 60 cm, aukštis – 50–60 cm, kad ilgaausis narve galėtų atsistojęs išsitiesti.
Narvus galima užsisakyti arba pasidaryti ūkyje. Rengiant patiems galima sutaupyti, panaudoti nebrangias medžiagas.
Pramoninei gamybai tinkamiausi narvai, kurių dugnas pagamintas iš vielos tinklo. Tokiuose narvuose lengviau tvarkytis, nereikia kreikti, mėšlas nubyra į apačią. Tačiau tokios narvo grindys netiks stambiųjų veislių triušiams, nes jie nusitrins kojas.
Triušius galima laikyti tiek lauke, tiek patalpose, bet reikia įvertinti, kad jiems kenkia skersvėjai ir drėgmė.
Triušidėje būtina laikytis higienos reikalavimų, ji turi būti gerai ventiliuojama arba dažnai vėdinama, gertuvėse reikia nuolat keisti vandenį.
Narvus reikia valyti ir dezinfekuoti, ypač kruopščiai, kai išplinta užkratas.
Šėrimas
Triušius reikėtų šerti maždaug tuo pačiu metu. Suaugusius ilgaausius patartina šerti du kartus per parą, triušingas ir žindančias pateles, prieauglį iki 3 mėnesių – iki trijų kartų per parą.
Jauniklius patartina duoti kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra vaistų, apsaugančių nuo žarnyno ligos – kokcidiozės. Be to, taip šeriamas prieauglis greičiau auga. Vėliau galima šerti tik grūdais ir kitais pašarais.
Kombinuotieji pašarai su vaistais nuo kokcidiozės netinka suaugusiems triušiams, nes jiems ši liga nepavojinga.
Triušiams reikia ir šieno bei žolės, tik ši neturėtų būti pakaitusi. Be to, reikia atidžiai rinktis žolę, nes kai kurie augalai nuodingi. Galima šerti šakniavaisiais ir kitomis daržo gėrybėmis ir taip sumažinti sąnaudas. Taip šeriant pailgėja triušių augimo laikas, bet būna sveikesnė mėsa.
Atlikti tyrimai parodė, kad šienu ir žole šeriamų gyvūnų mėsa turi daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių.
Veislinių triušių nereikėtų perpenėti.
Ligos
Jos atbaido daug triušių augintojų, nes gali per trumpą laiką išguldyti visą fermą. Norint to išvengti, reikia laiku ir laikantis rekomendacijų gyvūnus vakcinuoti.
Skiepyti reikia nuo virusinės hemoraginės ligos (triušių maro) ir miksomatozės.
Triušių augintojus į neviltį veda miksomatozė, nes ji sunkiai prognozuojama, net ir paskiepyti triušiai gali susirgti. Pagrindiniai šios ligos platintojai – uodai. Vakcinuojant reikia griežtai laikytis instrukcijų.
Skiepai apsaugo nuo triušių maro. Teigiama, kad Prancūzijoje išsivystė triušių maro atmaina, nuo kurios vakcinavimas jau nepadeda. Mūsų augintojai kol kas problemų neturi, jie vakcinuoja čekiška vakcina, o prancūzai naudoja amerikietišką vakciną.
Jauniklius išguldo žarnyno liga kokcidiozė. Ji pavojinga iki 3 mėnesių triušiams. Nuo šios ligos galima apsisaugoti prieauglį šeriant kombinuotaisiais pašarais, kurių sudėtyje yra vaistų nuo kokcidiozės.
Mūsų gamintojai gamina tokius pašarus, tačiau bėda ta, kad ilgainiui priprantama prie to paties preparato ir jis nebeveikia. Kitų šalių gamintojai jį keičia.
Išplitus šiai ligai būtina kas savaitę valyti ir dezinfekuoti narvus.
Trumpa verslo analizė
Stipriosios pusės:
nedidelės pradinės investicijos;
greita apyvarta;
kol kas maža konkurencija;
išskirtinės vertės produktas.
Silpnosios pusės:
produktas brangus, todėl orientuotas į didesnių miestų rinką;
neprognozuojamos ligos gali išguldyti visą fermą;
nėra susiformavęs nuolatinis vartotojų ratas;
reikia daug įdirbio norint išlaikyti ir didinti paklausą;
menka kombinuotųjų pašarų įvairovė;
nėra tiesioginės ES paramos.
Grėsmės:
naujos ligos;
augantis patogenų atsparumas vaistams ir skiepams;
dėl patirties stokos ir klaidų galimos didelės netektys;
biurokratiniai trukdžiai norint įsirengti skerdyklą ir perdirbimo cechą.
Galimybės:
gaminti ekologišką produkciją;
perdirbti žaliavą ir tiekti įvairesnius produktus;
kooperuotis ir padidinti realizavimo galimybes;
įsitvirtinti rinkoje, kol menka konkurencija.
Lietuvoje auginamų triušių skaičius, vnt.
2012 m. 98 076
2013 m. 99 455
2014 m. 102 668
2015 m. 120 541
2016 m. 124 975
Triušių supirkimo kiekiai, gyvasis svoris, kg
2012 m. 1 380
2013 m. 338
2014 m. 954
2015 m. 757
Supirkimo kainos, gyvasis svoris, EUR/t
2012 m. 1 841,61
2013 m. 1 849,97
2014 m. 1 881,32
2015 m. 1 877,15
Statistikos departamentas
Komentarai
Rašyti komentarą