Įdomūs Algirdo Kazlausko pastebėjimai.
Šiuose žemėlapiuose pavaizduoti 2007 metų Lenkijos parlamento ir 2010 metų Ukrainos prezidento rinkimai. Juos ir panašius ypač įdomu nagrinėti pastarojo meto įvykių Ukrainoje kontekste.
Pirmame matome gana tiksliai atsikartojančią ribą tarp kadaise buvusių Prūsijos ir Lenkijos karalysčių žemių – šiandien jas skiria skirtingos politinės preferencijos. Buvusiose prūsų žemėse, kurias nuo vietinių gyventojų atsakingai išvalė tovariščius Stalinas, šiuo metu dominuoja Donaldo Tusko (PO) liberalai. Tuo tarpu, etninėse lenkų žemėse akivaizdų pranašumą turi Lecho Kaczinskio konservatoriai (PiS). Tokiam pasiskirstymui neabejotinai įtakos turėjo kultūriniai gyventojų ypatumai.
Kadangi po Antrojo pasaulinio karo rusai nesikuklindami anapus Oderio upės išvijo kone visus vokiečius, likusios tuščios žemės buvo apgyvendintos atvykėliais, išskirtinai lenkais (kaip žinia, Lenkija šiuo metu yra etniškai viena homogeniškiausių šalių Europoje – lenkai sudaro apie 95% visos populiacijos.) Į svetimus kraštus paprastai noriausiai keliasi žmonės neturintys gilaus prisirišimo prie savo tėviškės bei stokojantys politinės tapatybės. Tad žvelgiant į politines preferencijas žemėlapyje, nieko keisto, jog naujakuriai iki šiol tebelinksta prie avantiūrizmą simbolizuojančių liberalių politinių jėgų. Ir atvirkščiai, etninėse lenkų žemėse, ypač nobiliteto traukos centre, senosios sostinės Krokuvos apylinkėse, vyrauja konservatyvus elektoratas.
Ukrainos atveju, rinkėjų pasiskirstymas pagal kultūrines ribas, irgi nekelia daug abejonių. Lenkiškojoje Galicijoje, kuri daugel metų buvo Lenkijos karalystės sudėtyje, žmonės linkę rinkti į Vakarus orientuotus politikus (ar tai Juščenko ar Tymošenko). Analogiškas preferencijas galime matyti ir lietuviškoje Galicijos dalyje. Tuo tarpu, rytuose, kur gyvena totorių, o vėliau maskolių jungą patyrusių kartų palikuonys, Vakarop krypstantis politinis elitas iki šiol yra svetimas.
Taigi, nors dalis socialinių mokslininkų kultūrinio mentaliteto reiškinį mėgsta ignoruoti, nes jis yra pernelyg abstraktus ir sudėtingas jų naudojamam skaitmeniniam (a.k.a.moksliškam, todėl teisingam ir nešališkam) tikrovės pažinimo aparatui, vis dėlto, to kas yra akivaizdu, nepaslėpsi.
Komentarai
Rašyti komentarą