Praktiškai gaunasi taip, kad jaunas bitininkas jeigu jis nepaveldėja iš tėvų ar giminių bičių ir jų priežiūrai reikiamo inventoriaus, o tuo pačių buvusio bičių šeimininko ir bičių priežiūros technologinių papročių, pasirinkimą , su kokiu inventoriumi bitininkauti, lemia skaitoma literatūra arba kitų bitininkų patarimai. Neturint dar savos bitininkavimo patirties jaunam yra sunku apsispręsti, nes atskiri bitininkai ar knygų autoriai duoda vis kitokius nurodymus ir pradedentysis psirenka tą varijantą, kurio autorius yra populiaresnis ar turi aukštesnį mokslinį laipsnį. Todėl, kad priimti teisingą sprendymą ,reikia įvairėms siūlimams ar teiginiams paremti, atmintyje sudėlioti bent keletą jau žinomų loginių faktų, arba a t y d ž i a i permąstyti argumentus, kuriais autorius paremia savo teiginius. Reikia nežiūrėti KAS ką nors sako, bet KĄ sako. Neretai gana protingų minčių ir patarimų galima išgirsti iš paprastų bitininkų, kurie nėra parašę nei vieno straipsnelio į laikraštį ar bent kartą buve kokiame seminare, o bitininkauja gana sėkmingai SAVA GALVA. Daugiau pasitikėkite savimi ir nenuvertinkite savų sugebėjimų.
Pagalvokit, kodėl laisvai kabančio spiečiaus ant medžio šakos, kuris jau prieš porą valandų susimetęs ir gal būt ruošiasi praleisti naktį yra apversto kūgio formos? Kodėl spiečius didesnėje uždaroje erdvėje, kurioje nėra rėmų, korius būsimam savo lizdui taip pat pasiuna labai panašios formos? Kodėl bičių motina, kiaušinėlius stengiasi dėti tvarkingai nuo centro apskritimais pamažu tolstant ir jei ja dirbtinai perkeli į kitą avilio vietą ji kitur to nedaro, o gįžta atga ir tik pačiu šiltuoju metų laiku kartais prededa dėti ir kitoje vietoje? Kodėl bitės uždaroje erdvėje nesiūva korių tvarkingai įki apačios , o palieka daug visokių liežuvių, prasikeitimų, perėjimų? Kodėl bitės, kur yra daug laisvos vietos korių nesiūva daugiau negų gali aptūpti ir dažniausiai apsiriboja tik 6-10 korių? Kodėl bitės daug greičiau korius siūva į apačia nei į ilg? Kodėl musų vietinės bitės medų stengiasi supilti tik viršuje ir kodėl užakiavimas yra baltas? Kodėl kaukazinės bitės medų pyla ir lizde, o korius akiuoja šlapioju būdų -tamsiai ?
Manau į visus šiuos klausimus atsakymas yra vienas: Todėl, kad mažiausiomis fizinėmis pastangomis ir tam sunaudodamos mažiausiai maisto atsargų, galėtų palaikyti lizde optimaliausią temperatūrą ir drėgmę.
Manau, kad mano ne tik rėmelio ir aukštų išmatavimai, avilio konstrukcija, lizdo plėtimo metodika, bet ir atatinkamas savalaikis maitinimas kaip tik ir padeda bitėms siekti šių tikslų ir labiausiai tinką naudoti bičių laikymui esamomis gamtinėmis sąlygomis.
Mano rėmai yra padaryti iš medinių listvelių, kurių visų storis vienodas – 10mm. Viršutinės ir apatinės plotis 32mm. šoniniu – 40mm. Į aukštus kurių išmatavimai 385×385mm. tokių rėmu telpa 9. Kai bitininkavau su rėmais, kurių plotis buvo 370mm. (standartinis) tokių rėmų tilpdavo 10. Dažnai dėl ekonominių sumetimų naudojame ne tai kas tinkamiausia, bet kas pigiau arba naujose situacijose pasinaudojame jau turimu inventoriumi. Kadangi tokių aukštų turėjau, apie 500, tai dėl dar vieno rėmo patalpinimo, daryti naujų aukštų tikrai neapsimokėjo. Kada pasiūtus rėmus dedu medui pilti tai į aukštą talpinu tik 8. ir bitės “ištempia” korius iki pilno rėmelio pločio 40mm. Rėmo ilgis su listvelėmis 365×180mm. grinai darbinis išmatavimas(vaško plokštelės)345×160mm. Vaško plokštelei tvirtinti veriu išilgai dvi vielutes.
Klausimas: Neabejoju, kad savo siūlomus rėmelio išmatavimus pasirinkote neatsitiktinai, o pagal tam tikrus kriterijus, stebėjimus, apskaičiavimus. Tačiau aš vis tiek mėginu žiūrėti iš praktinės pusės. Kaip jau kažkurioje temoje minėjote, kad naujų avilių gamyba bei medsukio, ar kito inventoriaus pritaikymas sunkumų nesukelia (kadangi rėmeliai yra nepadidinti, o sumažinti). Tačiau kaip su bičių pirkimu-pardavimu? Kad ir kaip bebūtų, Lietuvoje labiausiai yra paplitę Dadano arba daugiaaukščiai su 435×145 rėmeliu aviliai. Kad kiek galima labiau prisitakyti prie paplitusio standarto gal būtų galima naudoti 300×217,5 t.y. padalinti perpus lizdinį Dadano rėmą.
Trumpai užuominomis pabandysiu pakomentuoti, ir pasakyti kaip aš tą problemą sprendžiau.
Pirmiausia, aš nesu pirkęs nei vienos bičių šeimos. Pirmus 6 spiečius pasigavau- parskrydo į iškeltas spietinęs pačiais pirmais metais pradėjus bandyti bitininkauti. Manau, jei bitės būtų pačios neparskridusios, pirkęs vis vie nebūčiau. Todėl manau, kad bitės pačios mane pasirinko, kad aš jas prižiūrėčiau. Po trijų savarankiško bitinininkavimo metų perėmiau 40 šeimų kolūkio bityną. Šeimų įvairiais būdais pasidauginau kiek norėjau, bet spiečius tebegaudau ir dabar -tokia romantika, toks malonumas, tai tikra poezija, kaip yra pastebėjęs J. Krisčiūnas. Apie 10 metų vienas pats prižiūrėjau 200 šeimų. Prisisportavau į valias.
Antra, kada perėjau nuo Dadano prie minėtų išmatavimų aukšto, dariau taip:
Dadanui nukėliau stogą ir vitoje jam priklausančios meduvės uždėjau savo naują aukštą su rėmais ir plokštelėmis. Po to kai pasiuvo korius dar uždėjau antrą. Dar po kiek laiko dadano rėmus su medumi iškėliau lauk, o jei kokiame dar buvo perų, patraukiau į kraštą, o į vidurį nuleidau savo jau pasiūtus porą aukštų, kur jau dirbo ir motina ir buvo beišsiritančių jaunų perų ir dar uždėjau trečią aukštą. Dar po kiek laiko iš dar likusių Dadano rėmų išsukęs medų ir su visu aviliu į muzėju, o tuoje pačioje vietoje iškėlęs visus tris aukštus ir dar papildomai pridėjęs ketvirtą ir pastačiau daugiaukštį avilį kaip pilnateisį.
Kaip matai jokio pjovimo, jokio bičių gainiojimo. Vienintelis nepatogumas – nepritvirtintas dadano stogas gerokai pakilęs nuo buvusios savo vietos, pasikabinęs ant sudėtų aukštų. Tą problemą išsprendžiau stoga prispausdamas su akmenių, o atsiradusį, dėl uždėtų aukštų tarpą , užsandarinau apviniodamas selofano juosta.
Ar pamąstote, kiek dau dėmesio bitės skiria šilumos taupymui? Net ir užakiuoti medų mųsū vitinės bitės sugalvojo su oro tarpu, kad apsaugoti jį nuo staigių temperatūros pakitimų. Joms kiekvienas milimetras yra reikšmingas, o mes, tiksliau tie kurie rekomenduoja 435mm.rėmą švaistomės 4-7 cm, kurie tokiu pat ilgiu iškreipia šilumos centrą. Fizikai – mokslinikai yra įrodę, kad bičių spiečiaus kabanti forma, yra labiausiai taupanti šilumą. Apačioje kabančių bičių išskiriama šiluma kildama į viršų pirmiausia apšildo viršuje kabančias bites ir neprileidžia šalto oro prie kąbančio spiečiaus. Bitės mąsto daug racionaliau ir geriau, nei mes. Kai pamatai kiek bitė darbo prideda dėl lašo medaus, po to ranka nesvyra taškyti medų ant grindų. Lygiai taip pat kruopščiai jos saugo ir šilumą. Kiekvienas milimetras, kuris kaip nors prisideda prie šilumos taupymo yra svarbus ir bičių vertinamas, o mes STANDARTAS. Standartas, kuris net 7 cm. priverstinai ištempia lizdo šilumos centrą horizontaliai ir tuo žymiai apsunkiną bičių pastangas išlaikyti optimalią lizdo temperatūrą ir drėgmę. Šitokio standarto priverstinis laikymasis yra greičiau trūkumas negu privalumas.
Bitės viską sugeba daryti labai tobulai. Įdealiai taupiai naudoja medžiagas ir maistą, energija ir laiką. Kai bičių gyvenymo gamtoje organizuotumą ir ekonomiškumą pradedi lyginti su žmogaus analogiška veikla, darosi aišku, kad žmogus iki šitokio lygio susilieti su gamta, kada ir gamta jam ir jis gamtai būtų ne tik abipusiškai naudingi, bet ir neatskiriami, niekada neišsivystis.
Klausimas: Kodėl standartas butent 7 cm yra netikęs? Gal vetra dar daugiau sumažinti pvz. 10 cm ?
Dėl to atitikimo 70mm patrumpinimo , nesu kategoriškas. Trumpai “pašviesu” kaip man taip gavosi. Tokiam pasirinkimui turėjo įtakos trys momentai.
1. Bitininkaujant su bedugniais dadanais, buvo toks laikas mano ekspermentų įstorijoje, susidarė ypatingai patogios sąlygos apžiųrėti žiemojanančių bičių žiemos kamuolio apimtis ir suskaičiuoti kiek rėmų tai apima. Nueidavau, vakare sutemus į bityną, atidarydavau viršų, nuimdavau apšiltinimą, o po avilio apačia pakišdavau šviesos šaltinį. Tada iš viršaus l. gerai matėsi visa kamuolio apimtis ir kiek rėmų apima. Tai darydavau, esant temperatūtari nuo plius 10 iki minus 20. Viską fiksavau užrašuose is pavasari stebėjau, kokio stiprumo buvo šeimos kaip greit vystėsi. Gautų rezultatų analizė tokia, atpasakoju iš atminties, nes tas viskas buvo daugiau kaip prieš 20 metų. Žiemos kamuolys apimdavo nuo 4 iki 8 tarprėmių, ir labai matydavosi nereikalingos dalies tušti nuo bičių rėmų galai. Taip pat stebėjau, kaip bitės gulsčiajame avilyje yra priverstos judėti pagal senkančias maisto atsargas išilgai rėmo ant šalto medaus, o šiluma nuo bičių kamuolio šildė viršutinius apklotus. Aiškiai matėsi tokios padėties neracionalumas ir bereikalo naudojama šiluma.
2. Norėjosi, kad aukštai būtų tiksliai keturkampiai, kad galėtų aukštus dėlioti taip, kad rėmai tarp dvėjų aukštų būtų vienas kito atžvilgiu statmenai, o ne sutaptų. Šitoks varijantas labai pagerina bičiu komunikacijas ir vėdinimo galimybes. Dešimt standartinių rėmų sutrumpinus iki tiek kad gautusi kvadratas ir gaunasi 365. Pagal rėmus konstravau ir aukštus.
3. Atlikau teorinius skaičiavimus, kie bitėms reikia korių, jei motinos pajėgumas 2000 kiaušinėlių per dieną. Skaičiavimai parodė, kad 8 rėmų aukštai bus per maži nes šilumos centras pasitaikius pajėgesnei motinai bus per daug tempiamas vertikaliai. Apie 60 procentų korių yra užimti su duonele ir medumi.
Tai tokį atskaitos taškai pagal kuriuos nustačiau optimaliausią rėmo ilgį mano vietovės klimatinėmis salygomis. Tiesa dar vienas dalykas turėjo įtakos , apsisprendžiant dėl rėmo aokščio, tai viso aukšto su medumi svoris.
Dar į keletą, “smulkmenų” buvo atsižvelgta, bet šios išvardintos pagindinės. Vėliau per eilę metų vyko tobulinimai, išbandant dar kelis varijantus, tame tarpe ir 365×300x37mm. išmatavimų rėmus, kurie buvo talpinami plistiruoliniuose aukštose. Po visų ieškojimų ir klaidžiojimų dabar bitininkauju su 365×180x40mm. išmatavimu rėmu ir tur būt nebekeisiu. Rekomenduju kitiems rėmo aukštį 230mm, bet dėl ilgio 365mm jokių abejonių neturiu. Akštai su 230mm rėmais bitėms būtų dar tinkamesni, bet pagyvenusiems bitininkams ir moterims yra per sunkus. Būčiau stambus verslininkas atidaryčiau avilių gamybą su trijų skirtingų aukščių rėmais, kad bitininkai pagal savo fizinį pajėgumą galėtų pasirinkti su kokiais bitininkauti; 230, 200,ar 160 mm aukšio aukštais, nes priežiūros technologija dėl to nesikeičia.
Klausimas: Gal galėtumėt plačiau pakomentuoti antra punktą. Kaip korių sukryžiavimas pagerina vėdinimo galimybes ir bičių komunikavimą? Jei gerai suprantu, avilį darėte atsižvelgdamas į bičių naturalų elgesį. Man, asmeniškai, neteko matyti, kad bitės siūtų korius statmenai vienas kitam.
Man irgi neteko matyti. Taip pat neteko matyti, kad bitės drevėje siūtų korius į rėmus ar į aukštus. Bet teko matyti ir gana daug, nes specialiai, kad gerai pastudijuoti bičių korių siūvimo “papročius”, įkeldavau į medį išskaptuotą storos drebulės gabalą,1500cm. ilgio, kuris budavo prieš tai perskeliamas pusiau, o prieš įkeliant su viela surišamas, kad paskui išėmus, po vienų-dvejų metų bičių gyvenymo, išardžius ,galėtų studijuoti, analizuoti, matuoti ir panš. Šitaip darant ir kilo mintis, kad lengvai galima pagerinti komunikacijos galimybęs, aukštus susukant 90 laipsniu kampu vienas kito aržvilgiu. Tada viršutinio aukšto kiekvieną tarprėmį, stačiu kampu kertą visi apatinio aukšto tarprėmiai ir todėl bitės trumpiausiu keliu gali pasiekti bet kurį tarprėmį ir menkiausiomis sąnaudomis laikytis šilumos centro.
Analizuodamas drevėse ir spietinėse pasiūtų korių “arhitektūrą” pastebėjau, kad bitės siūva korius ne ištisai, bet su įvairiais perėjimais, net iki 15 laipsnių plokštuma pakrypusiais lėžuviais. Darant tokio lizdo pasiūtų korių skersinius pjūvius, panašiai kaip gydytojas žmogaus kūną praskenuoja tomografu, aiškiai matėsi, kad bitės palieka ivairius prasikeitimus ir perėjimus ne šiaip sau, bet toks korių išdėstymas motinai leidžia dėti kiaušinius ir plėsti perų lizdą, kuo mažiau nuktypstant nuo taisiklingo apskritimo formos.
Bitininkui padaryti lygiai tokį patį korių išdėstymą įmanoma tik apvalios formos aukštuose, bet tokiame aukšte rėmai turėtų būti nevienodi. Būtų labai nepatogu viname aukšte turėti kelių išmatavimų rėmus, nors bitėms tai būtų įdealu. Ką daryt? Lieka vienintelis būdas, kiekvieną aukštą daryti keturkampį ir su vienodais rėmais, bet kad bitės ir motina turėtų galimybę dirbti labai nenutoldamos nuo lizdo šilumos centro, plečiant lizdą aukštus reikia dėlioti taip, kad vieno aukšto korių plokštumos butų statmenos kito aukšto korių plokštumoms. Toks kompromisas yra vienintelis kelias gerokai pagerinantis bičių komunikaciją ir bitininkui išvengti skirtingų rėmų. Po to, kai šitaip pradėjau daryti, susukti 90 laipsiu kampu, nebuvo atvejo, kad bitės nebepereitų iš apatinio aukšto į viršutinį, kad ir labai šaltą žiemą.
Panašiu bandymų keliu išsiaiškinau, kad ir laka turėtų būti ne horizontali, bet vertikali ir prasidėti tik po apatinio aukšto apačia. Taip pat paaiškėjo, kad bitėms yra žymiai lengviau išlaikyti optimalią lizdo oro temperatūrą ir drėgmę visais metų laikais , kai porėminė ertmė yra ne šiap 5 ar 10cm , bet dvigubai ar net trigubai didesnė. Kruopšti drevėse pasiūtų korių analizė ir matavimai vertė manyti kad rėmo storis turėtu būti 40mm t.t.
Drąsiai tvirtinu, kad viskas ką aš darau neįprasto yra bandymų keliu nukopijuota nuo bičių ir visi mano išmislai yra “suderinti” su bitėmis. Mano įvairių sprendimų oponentai yra bitės, ir nesudėtingi lauko bandymai. Turiu tokį hobį; daryti įvairius bandymus ne tik su bitėmis bet panašiai darau ir kitoje savo veikloje. Dvi vasaras “dusinausi ” bandydamas “šokdinti” bites pagal p.Frišo teorijas ir po to, šiam Nobelio premijos lauretui turiu kai kurių priekaištų. Labai norėčiau, kad tuo klausimu, dar kartą užsiimtu rimti biologai ir arba patvirtintu, arba paneigtų p. Frišo išvadas. Gal aš ko nors nesuprantu ar nežinau? Su didžiaja dalimi jo išvadų reikia sutikti, tai patvirtina ir bendra gyvosios gamtos vystymosi logiką, bet kad šokiu nurodoma kryptis ir net atstumas, tenka abejoti. Manau, kad Frišas perdaug sureikšmino patį šokį ir nepakankamai įvertino bičių sugebėjimą orentuotis pagal oro sroves ir kvapus.
Užbaigiant avilio temą pabandysiu atkreipti forumo dalyvių dėmesį į dar keletą aspektų.
Niekas iš bitininkystės inventoriaus turbūt nėra išbandęs tiek daug įvairių modifikacijų, kaip avilys. Įvairių konstrukcijų gausa ir rėmų išmatavimų skirtumai, turbūt ir rodo, kad avilio konstrukcija dar nėra pati tobuliausia ir bitininkų vis netenkina. Jei dėl daugiaaukščio avilio konstrukcijos daugmaž visi sutaria, tai dėl rėmo išmatavimo dar vis vyksta tiek teoriniai tiek ir gamybiniai – praktiniai ginčai. Reikia pastebėti, kad su judamo rėmo išradimu prasidėjo ir didžiulė gausa įvairių avilio konstrukcijų kūrimas. Šito masinio kūrybinio proceso nesustabdė net įvairiose šalyse įvedinėjami standartai ir griežti reikalavimai jų laikytis. Jei anksčiau bitininkaujant drevėse, trinkose (kelmuose), nieko naujo nelabai ir buvo galima prigalvoti, dėl ko ir bitininkavimo technologijos buvo pastovios, tai atsiradus rėminiams aviliams, bitininkams atsirado didelės galimybės labai dažnai kištis į bičių šeimos gyvenimą, kas dažnai užsibaigia perų lizdo išardymu, kaskart pertvarkant jį pagal savą žmogišką supratimą.
Natūralioje gamtoje, keliaujant iš pietų į šiaurę, bitės gyvena labai skirtinguose būstuose. Jei Indijoje jos sau patogų būstą įsitaiso ant medžio šakos, Kaukazo kalnuose, ar Italijos Alpėse gerai jaučiasi kalnų olų plyšiuose, tai vidurio Rusijos platumose ir pas mus ieško prieglobsčio išpuvusių medžių drevėse. Su klimato kaita ir atitinkamai skirtinga augmenija, po truputį keičiasi ir jų pačių biologinis instinktas, įpročiai, prisitaikymas ir pan.. Pvz. pietinių rasių bitės žiemai pasiruošia blogesnės kokybės maistą, žiemos kamuolį sudaro labai retą arba visai nesudaro, jų skilvelyje mažiau telpa kietųjų maisto dalelių atliekų, dėl ko žymiai trumpiau gali išbūti neapsiskraidžiusios ir labai sunkiai žiemoja ant viržių ir lipčiaus medaus.
Atsivežus pietinių rasių bites į mūsų klimato zoną, joms reikia žymiai atsakingiau paruošti ir žiemojimo sąlygas. Labai analogiškai, kaip ir su augalais, kurie atvežti pas mus auga tik šiltnamiuose. Įsiveždami pietinių rasių bites dėl jų turimų kai kurių gerų ūkinių savybių: taikios, darbščios, mažiau spiečia, atsivežame ir problemas: blogai žiemoja, blogesnis medus, viduriuoja, serga, vagiliauja. Prieš atsivežant „svetimšales“, reikia gerai pasverti, ar blogybių nebus daugiau negu teigiamybių.
Jeigu mūsų vietinės nesunkiai ištveria 6-7 mėn. neskraidžiusios ir visai neblogai žiemoja 25-30mm storio mediniuose aukštuose ir dar net su skyle lubose, tai pietinių rasių bitės tokias šalto oro „maudynes“ pakelia sunkiai ir jau ankstyvą pavasaįi, kovo mėn. pradžioje, pradeda viduriuoti. Todėl labai svarbu sudaryti joms tinkamas gyvenimo patalpas ir paruošti žiemai kokybišką maistą.
Dėka pagerėjusių susisiekimo priemonių ir išplitusio pramoninio motinų auginimo, susidarė palankios sąlygos visiems, kas tik nori, į savo bitynus atsivežti „geresnių“ pietinių rasių bičių. Per keletą dešimtmečių šitokio nekontroliuojamo bičių motinų vežiojimo, visai išnaikinome vietines bites.
Jeigu jau taip įvyko ir esame priversti bitininkauti su mišrūnėmis, kurios yra mažiau prisitaikiusios gyventi mūsų klimato sąlygomis, turime pasistengti joms sudaryti ir pakenčiamas gyvenimo sąlygas. Todėl dar labiau aktualus tapo tam tinkamas avilys. Avilys dar yra ypatingas ir tuo, kad jame turi būti rastas kompromisas tarp bitininko ir bičių šeimos. Žinant, kad kompromisas yra dviejų suinteresuotų pusių susitarimas, kuomet abi pusės savanoriškai sutinka tenkintis tuo, kuo nei viena nėra pilnai patenkinta, neišvengiamai visada nukenčia ta pusė, kuri yra silpnesnė. Bitininkas, norėdamas sėkmingai bitininkauti, turi stengtis sukonstruoti tokį avilį, kuris būtų patogus ne tik jam prižiūrėti jame apgyvendintas bites, bet ir nepažeisti bičių biologinio instinkto. Pritaikyti tinkamą avilį galima dviem kryptimis: pirma – mažinant rėmo išmatavimus ir tuo pačiu lizdo apimtį, kad žiemojančios bitės galėtų lengviau palaikyti optimalią drėgmę ir temperatūrą, antra – darydami avilius iš naujų sintetinių medžiagų, kaip polistirolo, riporo, poripleno, kurių šiluminė varža yra 2-4 kartus didesnė, už medžio.
Prie bičių avilio kūrimo turėtų gerai padirbėti ne tik bitininkai, bet ir fizikai, biologai, šilumininkai. Bičių avilys nėra šuns būda ar naminių gyvulių tvartas. Avilys yra ypatingas ne tik tuo, kad ten pastoviai gyvena visais metų laikais bičių kolonija, bet ir tuo, kad šie vabzdžiai ten pat ruošia, kaupia ir laiko savo egzistavimui reikalingas maisto atsargas, kad ten pat augina savo jaunąją kartą ir visiems šiems gyvybiškai svarbiems procesams turi užtikrinti pastovią reikiamą oro temperatūrą ir drėgmę. Vieno žmogaus žinių, kokių reikia norint sukurti normalų avilį, kuris būtų ir bitininkui ir bitėms vienodai patogus, tikriausiai nepakaks. Reikalinga gerai suprasti bičių biologinį instinktą, bičių organizme vykstančius biocheminius procesus, atkreipti rimtą dėmesį į vietovės, kurioje bitės tame avilyje gyvens, klimato kaitos ypatumus ir supančią gamtinę aplinką.
Jeigu pasitaikys rimtų pastabų ir argumentų iš forumo dalyvių pusės dėl vieno ar kito atliekamo veiksmo ar inventoriaus išmatavimų tikslingumo, bendromis pastangomis šalinsime esamus trūkumus. Manau, kad daug svarbiau yra išklausius ir įsigilinus į oponento išsakytą mintį, rasti gerą sprendimą, o ne nugalėti.
Pabandome aptarti kai kuriuos argumentus, dėl ko avilio rėmas turėtų būti apie 370mm. ilgio.
Paprastai du trečdalius standartinio 300mm.aukščio lizdinio korio plotą užima maistas. Kada 37mm pločio koriai užpildomi maistu žiemai, bitėms lieka vidutiniškai 10mm. tarpas tarp korių. Dėl šių priežasčių yra priverstinai sudaromas daug didesnis bendras žiemos kamuolio tūris, negu reikėtų optimaliam šilumos palaikymui. Žiemos klubo bendro turinio didžiąją dalį užima medus, kuris pats savaime negamina šilumos. Esant tokiai padėčiai, bitės yra priverstos šildyti ne tik didesnį bendrą tūrį, bet ir į jį įeinantį medų. Natūraliai bitės visada stengiasi sudaryti kuo kompaktiškesnį žiemos kamuolį, kuris tik apie 5cm. užgriebia viršuje esantį medų, kurį ir pasišildo betarpiškam maisto naudojimui. Jeigu tik yra po rėmais laisvos erdvės, bitės visada žiemos kamuolį pradeda formuoti ant korių medaus pabaigoje, likusias tuščias korio akeles ir tarpus tarp korių užpildydamos žiemojančiomis bitėmis ir dar apie pusė visų žiemos kamuolį sudarančių bičių kabo lizdo apačioje. Jei bitės permaitintos ir medaus pilni rėmai, tai beveik 80 procentų kamuolio kabo lizdo apačioje. Tik dėl netikusios avilio konstrukcijos, pastovių šilumos nuostolių, netikusio lizdo surinkimo bitės yra priverstos žiemos pradžią pradėti tarp medumi užpildytų lizdo korių, sudaryti suplotą žiemos kamuolį ir dalis jų žiemoti šalčiausioje ir drėgnoje avilio zonoje. Daugumą čia išvardintų trūkumų kaip tik ir turi blogos konstrukcijos gulstieji aviliai.
Daug paprasčiau viskas gaunasi dirbant su daugiaaukščiais. Čia jau reikia daryti labai grubių priežiūros klaidų arba didelių nukrypimų nuo rėmų išmatavimų, kad pakenkti bitėms. Bet, deja, mano supratimu, tokių klaidų kol kas yra daroma ir dar daugiau pasakysiu, jos yra įformintos standartais ir yra draudžiama jų nedaryti. Tokiomis klaidomis laikau Lietuvos klimatinėmis sąlygomis naudojamą per ilgą rėmą, aukštų kaitaliojimą, perų lizdo dalijimą pusiau, tarp dviejų su perais aukštų, įkišant aukštą su nepasiūtais koriais.
Variantas, kada bičių žiemojimui norint sudaryti kuo palankesnes sąlygas, aviliai yra konstruojami su per trumpu rėmu, yra nukrypstama į kitą kraštutinumą. Tokie kvadratiniai aukštai, talpinantys tik 8 -7 rėmus, yra nepatogūs bitininkauti, nepastovūs, daug aukštų ir pats svarbiausias momentas štai koks: ne visi tie septyni koriai motinos darbo vietoje bus tušti, dalis korių bus užimta medumi ir duona. Geriausiu atveju toje „kamino“ vietoje kur bus lizdas, tinkami perams auginti bus tik keturi koriai. Jeigu medumi užimtą plotą atmesime, nes jis laikosi kompaktiškai viršuje, tai duonelę bitės visada deda prie pat perų korio ir tuo pačiu gerokai riboja perams auginti laisvą plotą. Tokiame „kamine“ motina, ieškodama vietos perams dėti, bus priversta lakstyti aukštyn, žemyn, nes uždėti perai išsirita ir vietą palaisvina vėl motinos dėjimui tik po 21 paros. Dėl to gaunasi optimalaus šilumos centro ištempimas vertikaliai, kas taip pat apsunkina bitėms kompaktiškai aptūpti perus ir mažiausiomis sąnaudomis palaikyti optimalią šilumą ir drėgmę lizde. Nors tai yra apie 30 procentų efektyviau, negu apskritimo ištempimas į plotį.
Kas dar šiandien bitininkauja aukštarėmiuose gulsčiuose aviliuose su 300X435mm. rėmu, tie net prie 300mm. korių kvadrato pastebi, kad silpnesnės šeimos vystosi blogai, o ką kalbėti apie 260mm kvadratą. Be to tame „kamine“ bitelės „dusinsis“ šiltuoju metų laiku ir spiečiais lekia ieškoti erdvesnės gyvenamos vietos.
Aiškumo dėlei reikia pasakyti, kad bitės stengiasi laikytis ne aštuonių rėmų kvadrato, o kubo arba dar tiksliau, stengiasi perus išlaikyti rutulio formos erdvėje. Motinai, dedančiai apie 2500 kiaušinėlių per parą, dviejų aukštų ant septynių korių rėmų tikrai nepakaktų, todėl ir išmąsčiau, kad aukštas su 385×385 ir su 10 rėmų, kurių aukštis apie 200mm, turėtų būti tinkamiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje ir tik, einant toliau į šiaurę, link Uralo kalnų, jau pakaktų ir aštuonių rėmų kvadrato. Vokietijoje, Prancūzijoje Ispanijoje jau galėtų būti sudaromas lizdo kvadratas ir iš dvylikos rėmų, kas atitinka Dadano rėmo išmatavimus.
Daugiaaukščio avilio konstrukcijoje be aukštų perams auginti ir medui pilti, kurie yra vienodi, būtinai turėtų būti naudojamas ir ventiliacinis aukštas. Šis aukštas visada, bitininkaujant tiek lauke tiek bitidėse, turėtų būti lizdo apačioje. Tokio aukšto buvimas žymiai palengvintų bitėms stabilizuoti lizdo temperatūrą, drėgmę ir išvengti staigių temperatūros svyravimų perų lizde. Šiame aukšte turi būti įtaisyta laka bitėms išskristi ir sugrįžti, ir šiukšlių pašalinimui patogi vieta, ir kažkur žymiai žemiau lakos plyšys šviežiam orui patekti į porėminę erdvę. Šio aukšto ertmė nuo perų lizdo turėtų būti atitveriama bitėms lengvai praeinama pertvara, kad bitės nuo apatinio lizdinio aukšto į porėminę ventiliacinio aukšto ertmę nesiūtų korių. Tas aukštas turėtų būti jei ne dvigubai, tai bent perpus aukštesnis už kitus aukštus, nes nuo to žymiai padidėja jo teigiamas funkcionalumas.
Kitas labai svarbus aukštas ir turintis kitokią paskirtį, nei jau išvardinti, yra viršutinis. Šis aukštas, priklausomai nuo bitininko fantazijos ir sumanumo, gali skirtis nuo aukštų su rėmais, nes jis pagrindinai atlieka avilio uždarymo iš viršaus funkciją. Jis kartu gali būti ir apšiltinamasis ir panaudotas bičių maitinimui.
Nors avilys bitininkystėje ir nėra viską nulemiantis veiksnys, bet didžioji dalis bitininkavimo sėkmės, ypač bitininkaujant Lietuvos klimatinėmis sąlygomis, priklauso būtent nuo avilio konstrukcijos, kokybės ir medžiagų iš kurių jis yra padarytas. Nuo tinkamo avilio pasirinkimo didžiąją dalimi priklauso ir kitų veiksnių, kaip maitinimo, ganyklų išnaudojimo, sergamumo, gero žiemojimo, bičių našaus aptarnavimo, efektyvumas, todėl DAR VIENAS PAMĄSTYMAS avilio tema tikrai palengvins rasti atsakymus į iškylančius klausimus.
Lietuviškoje bitininkystės spaudoje jau daug metų vis kartojamas tas pats senas supratimas apie bičių žiemojimui būtinas sąlygas, su kuriomis ne visai sutinku. Dėka to, dauguma Lietuvoje bitininkaujančių mano, kad bitės žiemodamos būtinai turi sudaryti žiemos kamuolį, kad tokio žiemos kamuolio sudarymas yra būtinas, be kurio bitės naudos daug maisto, anksti pradės auginti perus, blogai žiemos, pavasarį viduriuos ir t.t. Taip pat yra nusistovėjusi nuomonė, kad vandens garai, kurie neišvengiamai atsiranda uždaroje patalpoje gyvenant gyvam organizmui, turi būti ištraukiamosios ventiliacijos pagalba šalinami iš avilio, kad nesusidarytų vandens kondensatas, kas ištikrūjų tik labiau pablogina bičių žiemojimo sąlygas.
Ar tikrai viskas yra taip? Ar visada ir dėl ko bitės sudaro tokį žiemos kamuolį? Gal įmanoma padaryti tokį avilį, kuriame bitės gerai praleistų žiemą ir nesudarydamos tokio kamuolio? Ar bitės, nesudariusios tokio kamuolio, tikrai naudoja daugiau maisto, augina perus ir taip darydamos iki pavasario susidėvi ir nusilpsta?
Ieškodami atsakymo į šį klausimą, visu pirma, pabandykime rasti ir įvardinti priežastis, dėl kurių bitės žiemodamos mūsų klimato sąlygomis, sudaro tokį žiemos kamuolį.
Atsitiktinumo dėka man pasitaikė galimybė stebėti bites, žiemojančias Lietuvoje daniškuose polistiroliniuose daugiaaukščiuose aviliuose. Vienas jaunas bitininkas iš Skuodo jau daug metų dirbęs viename iš Danijos bitynų, rudenį grįždamas parsivežė keletą bičių šeimų su visais aviliais ir paprašė, kad aš priimčiau pas save į bityną ir prižiūrėčiau per žiemą, kadangi jis turėjo grįžti į darbą Danijoje. Įdomumo dėlei žiemos metu aš dažnai nueidavau pas „viešnias“ ir stebėdavau, kaip jos jaučiasi žiemą leisdamos Lietuvoje. Po polistiroliniu dangčiu esantį dviejų aukštų žiemos lizdą dengė tik skylėta permatoma plastikinė plokštė, tai labai gerai matėsi visas žiemojančių bičių elgesys. Mano nuostabai, tuose aviliuose bitės pastebimai sumažino savo lizdo apimtį tik esant minus 10-15 laipsnių šalčiui. Prie plius minus penkių laipsnių jos laisvai vaikščiojo po visą lizdą, taip kaip mūsų aviliuose prie plius penkiolikos. Kitais metais įsigijęs keletą tokių avilių ir juose apgyvendinęs savo bites, stebėjimus pratęsiau daug aktyviau, ne kartą iškeldamas korius ir apžiūrėdamas, ar neaugina perus ir kaip naudoja maisto atsargas. Žiema pasitaikė normali, apie savaitę tą žiemą laikėsi minusinė temperatūra, žemiau 20 laipsnių.
Atlikti stebėjimai ir lyginimai su bitėmis gyvenančiomis mano mediniuose daugiaaukščiuose aviliuose parodė, kad mano aviliuose bitės sunaudojo ir daugiau maisto, ir apie porą savaičių anksčiau pradėjo auginti perus, ir žuvusių bičių buvo daugiau, ir pavasarį blogiau vystėsi.
Tada dar nenaudojau ventiliacinio aukšto ir rėmai buvo su peteliais. Daniškų avilių aukštai yra komplektuojami su rėmais 325×280mm, avilio dugnas su plastmasiniu sieteliu ir plastmasine ištisine plokšte, kuria bitininkas gali uždaryti dugną arba atėmęs palikti tik sietelį.
Laike trijų metų atliktų stebėjimų darau sekančias išvadas: Jeigu avilys yra padarytas iš medžiagos, kuri gerai laiko šilumą ir drėgmę ir avilys žiemai sukomplektuotas iš dviejų aukštų ir su ventiliaciniu aukštu apačioje, bitės, žiemodamos tokiame avilyje, galį sėkmingai peržiemoti ir nesudarydamos žiemos kamuolio.
Loginiai pamąstymai.
Bitės žiemos kamuolį sudaro todėl, kad neįstengia apšildyti visą vidinį avilio plotą ir palaikyti jame optimalią drėgmę ir temperatūrą. Sudarydamos žiemos kamuolį juos taupo maistą ir taip apsisaugo nuo galimo sušalimo. Panašių bandymų – taupyti šilumą ir energiją gamtoje galima pastebėti ir pas kitus gyvūnus, pvz. paukščiukai lizde, kačiukai ar šuniukai palikti vieni savo gurbe, ir dar daug panašių pavyzdžių. Visi stengiasi susiglausti ir kuo labiau sumažinti šilumą atiduodantį paviršių. Perus visada greičiau pradeda auginti silpnesnių šeimų bitės, nes jos, norėdamos kompensuoti šilumos nuostolius, stengiasi gaminti daugiau šilumos, dėl ko žiemos kamuolio viduje temperatūra pakyla iki 30laipsnių, ir dėl to motina pradeda dėti perus. Kuo didesni šilumos nuostoliai avilyje, tuo bitės anksčiau pradeda auginti perus. Esant trumpesniam rėmui, didelę šiluminę varžą turintiems avilio aukštams, bitės perus pradeda auginti tik lauko temperatūrai pakilus aukščiau nulio 5-10 laipsnių. Vandens garų kondensatas nesusidaro todėl, kad tokio avilio lizde yra pastovi optimali temperatūra ir nėra sąlygų susidaryti taip vadinamam „rasos lašui“, o drėgmės perteklius kartu su šiltu oru pasišalina per avilio apatinę laką. Šilumos ir drėgmės nepraleidžiančios aukštų sienos ir dėl trumpo rėmo bičių biologinį vystymosi instinktą atitinkantis avilio vidus sudaro geras sąlygas, su mažiausiais energijos ir maisto atsargų nuostoliais palaikyti lizde optimalią temperatūrą ir drėgmę. Per du žiemos aukštus susidarantis šilumos stulpas nepraleidžia į avilio vidų lauko temperatūros svyravimų. Prisiminkime suomišką pirtį, kurioje per grindis matosi sniegas, o viduje temperatūra apie 100 laipsnių karščio.
Forumo dalyviams gali kilti klausimas, kodėl neperėjau prie daniškų avilių?
Todėl, kad su aukštais 280mm rėmais, pilni pasiūtų korių su perais ir su medumi užpildyti aukštai, yra per sunkūs todėl, kad aukštas nėra keturkampis ir nėra galimybės aukštų sudėti taip, kad rėmai vieno aukšto kito aukšto atžvilgiu, būtų statmeni, todėl, kad rudenį nuimant aukštus dėl per aukštų rėmų laiku nespėja išeiti perai ir dar dėl ekonominių sumetimų, nes visą reikiamą inventorių turėjau jau seniai, ir susumavus visus pliusus ir minusus, ne ką tebūčiau išlošęs. Vėliau praktika parodė, kad medis vasaros metu yra net patogesnis, atsparesnis, "kvėpuoja“, o polistirolo pranašumai išryškėja tik žiemos metu.
Diskusijose su danų bitininkais mano minėtus jų avilio trūkumus patvirtino ir jie. Po 10-15 bitininkavimo visi skundžiasi stuburo skausmais, bitininkauja ant juosmens užsidėję plačius diržus. Dabar, jeigu reiktų viską pradėti iš naujo, tikriausiai nieko nekeisčiau.
Jų avilio kiauras dugnas jiems reikalingas todėl, kad jie daug vežioja bites, kad nenaudoja ventiliacinio aukšto, ir, kad aviliai yra polistiroliniai. Dirbant su mediniais ir su žemesnio rėmo išmatavimais ir dar Lietuvos klimatinėmis sąlygomis „bedugnis“ avilys yra nereikalingas ir net žalingas.
Lietuvoje šiuo metu, mano žiniomis, daniškuose aviliuose bitininkauja trys stambūs bitininkai, Skuodo r. vienas laiko virš 300šeimų, Akmenės r.apie 200šeimų ir Klaipėdos r. apie 200 šeimų. Skuodo rajone yra ir daugiau smulkesnių bitininkų sėkmingai bitininkaujančiu daniškuose aviliuose.
Daniškų avilių aukštai su 325mm rėmu, visiškai atitinka bičių biologinį instinktą Lietuvos ir Danijos klimatinėmis sąlygomis, bet kad nesigautų aviliai “kaminai” jie aukštus komplektavo su 10 rėmų, dėl to jie gavosi stačiakampiai, pastovesni nei jei būtų kvadratiniai ir išvengė “kamino” formos. Daniškose aukštuose rėmai lakos atžvilgiu visada stovi “šiltuoju” būdu ir žiemai paliekamos šeimos tik tokio stiprumo kuriuos užima apie du aukštus. Dėl šių priežasčių bičių komunikacija žiemos metu yra labai gera ir be aukštų susukimo.
Bendros išvados.
Avilių gamybai naudoti medžiagą, kuri savo patvarumu prilygtų medžiui, šilumos varžą turėtų kaip polistirolis, išmatavimai, konstrukcija, priežiūros technologija, maitinimas, gydymas ir šeimų dauginimas kaip rekomenduoju ir bitininkauti su vietinės veislės bitėmis.
Tranas (slapyvardis).
Gramatika netaisyta
Komentarai
Rašyti komentarą