Skaičiuojant nuo 1295 metų, kai popiežius Bonifacas VIII, bandydamas apsaugoti popiežiaus rinkimus nuo išorės įtakų, įvedė tvarką, jog naujasis pontifikas turi būti renkamas užrakintoje patalpoje, 2013 metų konklava yra jau 75-oji Katalikų Bažnyčios istorijoje.
Daugeliu apsektų ji bus labai panaši į pirmtakes. Kardinolų procesija bus palydėta į Siksto koplyčią, iš kurios pasišalins visi pašaliniai. Tada tikintieji nekantriai lauks, kol iš koplyčios kamino pasirodys juodi arba balti dūmai, o paskui iš Šv. Petro bazilikos balkono bus paskelbta, kad kardinolai įvykdė savo pareigą, ir mes turime naują popiežių (habemus papam). Beje, šįsyk apie naują popiežių turėtų paskelbti prancūzų kardinolas Jeanas Louisas Tauranas, kuris yra vyriausias iš proto-diakonų pareigose tarnaujančių kardinolų. Tiesa, gali būti ir kitaip, jei pats J. L.Touranas taps popiežiumi.
Kita vertus, yra daug aplinkybių, kurios leidžia sakyti, kad 2013 metų konklava labai skirsis nuo ankstesnių.
I. Atsistatydinimas, bet ne mirtis
Akivaizdžiausias skirtumas tas, kad šįsyk popiežiaus sostas tapo tuščias ne dėl popiežiaus mirties, o po jo sprendimo pasitraukti. Procedūriškai konklava nesiskirs nuo kitų, tačiau psichologiniu požiūriu ji bus tikrai išskirtinė.
Kai miršta bet kuris iškilus ir garsus visame pasaulyje lyderis, prapliūsta užuojautos, prasideda gedulas, ir visa aplinka emociškai įsielektrina. Popiežiaus mirties atveju užuojautos paprastai plūsta tiek iš politinių, tiek iš religinių lyderių, taip pat ir iš paprastų žmonių.
Paprasčiausias žmogiškas padorumas reikalauja apie mirusį pontifiką kalbėti tik gerai, akcentuoti tik šviesias pontifikato puses, nes ir praradimo jausmas dar labai gilus ir stiprus. Net ir tarp savęs kalbėdamiesi kardinolai stengiasi vengti velionio kritikos.
Šįsyk per tuščio sosto laikotarpį nėra iškilmingų laidotuvių, nėra psichologinio spaudimo. Galima teigti, kad kardinolai turi geresnes sąlygas įvairiapusiškai įvertinti dabartinę situaciją ir iššūkius.
Šįsyk per tuščio sosto laikotarpį nėra iškilmingų laidotuvių, nėra psichologinio spaudimo. Galima teigti, kad kardinolai turi geresnes sąlygas įvairiapusiškai įvertinti dabartinę situaciją ir iššūkius. Jiems lengviau diskutuoti ne tik apie tai, kas buvo gero, bet ir apie tai, kas yra taisytina.
Didelę įtaką buvusioms konklavoms turėjo ir tai, kad vienas iš kardinolų turėdavo sakyti homiliją per buvusio popiežiaus laidotuves ir tapdavo neformaliu lyderiu. Nėra abejonių, kad būtent didžiulė dvasinė jėga, kurią visi išvydome, kai kardinolas Josephas Ratzingeris sakė homiliją per Jono Pauliaus II laidotuves ir tai, kaip subtiliai jis vadovavo visai laidotuvių ceremonijai, labai prisidėjo prie to, kad per konklavą kardinolai pasirinko būtent jį.
II. Nėra favorito
Aiškaus favorito nebuvo ir per praėjusią konklavą, kuri vyko 2005 metais. Tačiau anuomet net ir tie kardinolai, kurie nebuvo kardinolo J.Ratzingerio simpatikai, pripažino, kad jis yra labai rimtas kandidatas. Galima spėti, kad praėjusioje konklavoje jis buvo atskaitos tašku. Svarstyta, kas gali būti pakankamai solidžios alternatyvos jam, paskui apsispręsta, kad kiti variantai vargu ar bus geresni.
Per 2013 metų konklavą yra kardinolų, kurie vardijami kaip verti dėmesio kandidatai, tačiau nė vienas negali būti vadinamas tvirtu favoritu.
III.Netikėtumo veiksnys
Benedikto XVI atsistatydinimas buvo didžiulis šokas taip pat ir kardinolams. Iki tol absoliuti dauguma buvo įsitikinę, kad Kanonų teisės paliekama popiežiaus atsistatydinimo galimybė tėra simbolinė išlyga, kuria niekas niekada nepasinaudos, nes, kaip po žinios apie atsistatydinimą teigė vienas iš lenkų kardinolų: „Nuo kryžiaus juk negalima nulipti žemėn...“
Toks netikėtumas gali tapti kitų netikėtumų priežastimi. Pavyzdžiui, kardinolai kandidato į popiežius gali ieškoti ir anapus Kardinolų kolegijos. To Kanonų teisė nedraudžia, o paskutinį kartą popiežiumi buvo išrinktas ne kardinolas 1378 metais. Mažai tikėtinas scenarijus, tačiau negalima jo visiškai atmesti.
IV. Veteranai
2005 metais konklavoje dalyvavo tik du kardinolai, jau dalyvavę popiežiaus rinkimuose anksčiau. Tai Josephas Ratzingeris ir amerikietis Wiliamas Baumas. Dabar net 50 kardinolų jau turi konklavos patirtį. Tikėtina, kad tai reikš, jog kardinolai bus geriau organizuoti, ir konklava vyks be jokių trikdžių. Kita vertus, gali būti ir taip, kad patirtis taps „meškos paslauga“ ir vyks įnirtingesnė frakcijų kova.
V. Daug laiko pasiruošti
Jonas Paulius II mirė 2005 metų balandžio 2-ąją, ir jau po 16 dienų prasidėjo konklava. Tai, kad Jonas Paulius II artėja prie amžinybės slenksčio, buvo akivaizdu jau kurį laiką. Tačiau iki tol, kol charizmatiškas popiežius nebaigė žemiškos kelionės, nemaža dalis kardinolų paprasčiausiai nedrįso pradėti svarstyti apie jo įpėdinį. Dauguma kardinolų į Romą suvažiavo tik po popiežiaus mirties, dalyvavo laidotuvėse ir neturėjo labai daug laiko rimtiems pokalbiams apie tai, koks turi būti naujas popiežius, iki pat konklavos.
Dabar gi popiežiaus atsistatydinimas paskelbtas vasario 11 dieną. Nuo tos dienos prasidėjo svarstymai, kas galėtų būti naujuoju popiežiumi. Praktiškai visi konklavos dalyviai planuoja atvykti į Romą jau vasario 27 dieną, kai vyks paskutinė Šventojo Tėvo audiencija. Net jei, kaip spėjama, konklavos data bus paankstinta, vargu ar ji prasidės anksčiau nei kovo 9 dieną. Tai reiškia, kad kardinolai turi kur kas daugiau laiko pasirengti konklavai, aptarti įvairius kandidatus. Tai gali reikšti ir labai greitą konklavą, kai jau iš anksto bus sutarta, kas taps popiežiumi, gali būti, kad konklava užsitęs, nes bus sunkiau atrasti kompromisinę figūrą, atsiradus keliems stipriems kandidatams.
VI. Skandalų veiksnys
Ne vienas kardinolas pabrėžia, kad naujasis popiežius turi būti „visiškai švarus“, t. y. ant jo neturi kristi jokio skandalo šešėlis.
Per pastarąjį pontifikatą netrūko skandalų. Pradedant kunigų pedofilijos atvejų paviešinimu, baigiant konfidencialių duomenų nutekinimu ar kaltinimų korupcija. Ne vienas kardinolas pabrėžia, kad naujasis popiežius turi būti „visiškai švarus“, t. y. ant jo neturi kristi jokio skandalo šešėlis. Praktikoje tokia nuostata gali trukdyti, o ne padėti. Nes sekuliari spauda labai lengvai kiekvieną jai neįtikusį veikėją apipila paskalomis, ir labai pavojinga bandyti įtikti būtent medijų skoniui. Deja, bet žiniasklaidos spaudimas veikia net Kardinolų kolegiją. Teko kalbėti su vienu kardinolu, kuris sakė: „Nemanau, kad kardinolas X yra kaip nors susijęs su tuo skandalu, apie kurį rašo italų spauda. Deja, į tuos rašinius turime atsižvelgti.“
VII. „Dideli šunys“ neduoda naudos
Svarbiausiais veikėjais tuščio sosto laikotarpiu paprastai yra Kardinolų kolegijos dekanas ir kancleris. Dekanas vadovauja kardinolų susitikimams ir perduoda informaciją apie juos į viešumą. Kancleris sprendžia kasdienius Bažnyčios klausimus, kurie negali palaukti iki konklavos pabaigos.
Dažnai, kai žvalgomasi į rimčiausius kandidatus tapti popiežiumi, minimos ir dekano bei kanclerio pareigas einančių kardinolų pavardės. Kardinolas J.Ratzingeris prieš aštuonerius metus buvo Kardinolų kolegijos dekanas, ir tai turėjo įtakos kitų kardinolų sprendimui.
Tačiau šįsyk nė vienas iš „didelių šunų“ negali būti traktuojami kaip rimti kandidatai. Dekanu šiuo metu yra kardinolas Angelo Sodano, kuriam jau 85 metai. Tačiau svarbu ne vien amžius, bet ir tai, kaip energingai jis gynė meksikietį Marcialą Macielį Degollado, Kristaus legionierių judėjimo įkūrėją, kuris vėliau, kaip pasirodė, buvo įsivėlęs į įvairius seksualinio išnaudojimo skandalus. Kancleriu šiuo metu yra kardinolas Tarcisio Bertone, kuriam daugelis kardinolų priekaištauja, jog popiežiaus Benedikto XVI pontifikato metu būta daug vadybinio chaoso.
Taigi, labai mažai tikėtina, kad nors vienas iš šių „didelių šunų“ gali būti rimtas kandidatas konklavos metu.
VIII. Du trečdaliai – dauguma
1996 metais popiežius Jonas Paulius II paskelbė dokumentą Universi dominici gregis, kuriame pakoreguota konklavos tvarka. Pirmiausia numatyta galimybė rinkti popiežių paprasta balsų dauguma, jei prieš tai per 30 balsavimų ar per 7 konklavos dienas nepavyksta nė vienam kandidatui surinkti būtinos 2/3 daugumos.
2005 metais Benediktas XVI buvo išrinktas per keturis balsavimus, taigi, tokios pataisos jam neprireikė. Tiesa, kaip prisipažino po konklavos kai kurie kardinolai, kai jau vienas kandidatas artėja prie daugumos ribos ar ją peržengia, psichologiškai jis jau pripažįstamas laimėtoju, ir kitų kandiatų paieškos teatrodo laiko vilkinimas.
Tačiau 2007 metais Benediktas XVI atmetė galimybę rinkti popiežių balsų dauguma. Taigi, dabar kardinolai žino, kad teks sutarti dėl tokio kandidato, kuris turės gauti bent 2/3 palaikymą.
IX. Dvasinės pratybos
Tai, kad popiežius atsistatydino būtent gavėnios pradžioje, turėtų būti suvokiama kaip ženklas, jog jis tikisi atgailos ir susikaupimo dvasios per konklavą. Tiesa, kartu jis suteikė labai daug iniciatyvos kardinolui Gianfranco Ravasi, Popiežiškosios kultūros tarybos prezidentui, kuriam patikėta gavėnios laikotarpio katechezė Vatikane.
Tai, kad popiežius atsistatydino būtent gavėnios pradžioje, turėtų būti suvokiama kaip ženklas, jog jis tikisi atgailos ir susikaupimo dvasios per konklavą.
Toks scenarijus įmanomas tik po popiežiaus atsistatydinimo. Gavėnios dvasinės pratybos paprastai atliekamos popiežiaus ir Romos kurijos. Tad kardinolas G.Ravasi „pavaduoja“ popiežių ir jam patikėtą užduotį atlieka su jam būdinga energija bei erudicija. Jis siūlo kasdien tris meditacijas, atskleisdamas puikias biblistikos žinias.
Teko kalbėtis su Romoje gyvenančiu kardinolu, kuris buvo sužavėtas G.Ravasi katechezėmis ir vadino jas neįtikėtinai puikiomis. Dar įdomiau, kad jis pridūrė, jog menkai pažįsta jų autorių. Paradoksalu, nes G.Ravasi Vatikane darbuojasi jau nuo 2007 metų. Tačiau jis sugeba būti tarsi nematomas aplinkiniams, nes visą dėmesį yra sutelkęs bendravimui už Vatikano sienų. Jis pelnė didžiulį meno pasaulio žmonių autoritetą, nes yra puikus menotyrininkas, žavi kitus krikščioniškais kultūros apmąstymais. Tai suteikia jam didelį privalumą, nes jis nėra siejamas su jokiais skandalais, kurie tikrą ar menamą šešėlį meta ant Vatikano kurijos. Kita vertus, popiežius turi būti ne tik kultūringas, bet ir vadovauti kasdieniam Bažnyčios gyvenimui bei gerai jį išmanyti.
X. Socialiniai tinklai
Tai pirmoji konklava, kuri vyksta socialinių medijų suklestėjimo laikais. Naujienos ir komentarai pasklinda kur kas greičiau ir plačiau. Šiandien jau įprasta, kad kardinolai turi savo „Facebook“ profilius ir naudojasi tviteriu. Kartu tai galimybė ir patiems kardinolams apie kitus kardinolus susirinkti kur kas daugiau informacijos, nei anksčiau buvo įmanoma. Taip pat tai – galimybė žmonėms iš šalies daryti didesnę įtaką kardinolams, kurie rašo laiškus, pateikia įvairių argumentų, daro įvairaus pobūdžio spaudimą. Kardinolai šiandien yra kur kas lengviau prieinami ir turi geresnes galimybes bendrauti su įvairiais žmonėmis. Svarbiausia, kad apsispręsdami konklavos metu jie galvotų ne apie reakciją socialiniuose tinkluose, bet apie Dievo valios vykdymą.
Pagal „National Catholic Reporter“
Komentarai
Rašyti komentarą