Lietuva viena pirmaujančių valstybių taptų pasekusi Honkongo pavyzdžiu

Christopher Monckton
Vertas dėmesio straipsnis-pokalbis su britų ekonomistu Christopher Monckton apie tai kaip galėtų ir turėtų būti.

Kelios ištraukos.

Apie Honkongo fenomeną
Tuo metu britų konservatorių Vyriausybė buvo sunerimusi dėl Honkongo, nes ten buvo keli bankai, administracinė vadovybė, žvejų kaimas ir, tiesą sakant, nieko daugiau. Didžioji Britanija, naudodamasi savo kaip imperijos patirtimi, ypač Indijoje, turėjo ketinimų padėti kolonijoms savarankiškai vystytis, todėl jie į Honkongą nusiuntė valstybės tarnautoją serą Johną Jamesą Cowperthwaite'ą, kuris tikėjo laisvąja rinka, ir tris mėnesius studijavęs valstybės ekonomiką, radijo laidoje pareiškė, kad atsisako devynių dešimtadalių Honkongo valstybės tarnautojų. Žmonės sujudo ir pradėjo piktintis, tad kitą dieną jis grįžo į radijo laidą ir pasakė, jog pamiršo pridurti, kad Honkonge taip pat devyniais dešimtadaliais bus mažinami mokesčiai ir įvairūs apribojimai bei taisyklės. Per vieną mėnesį visi žmonės, kurie dirbo Honkongo administracinei vadovybei, pradėjo dirbti bendrovėse, kurios skubėjo iš viso pasaulio kurtis Honkonge, o jų atlyginimai padvigubėjo. Dabar nuvykite į Honkongą ir palyginkite tai, ką pamatysite, su keliais bankais, administracine vadovybe ir žvejų kaimu. Esminiai pokyčiai gali vykti net mažiausiuose teritorijose.

Apie progresinius mokesčius ir mokesčius
Galiausiai su dideliu nenoru Jungtinės Karalystės finansų ministrui buvo leista sumažinti mokesčio viršutinę ribą nuo 60 iki 40 pensų vienam svarui sterlingų pajamų, kai vidutinis gyventojų mokestis buvo sumažintas nuo 33 iki 25 pensų vienam svarui sterlingų. Tuomet pastebėta, kad iš turtingųjų žmonių buvo surenkama žymiai daugiau mokesčių, nes didelė dalis jų buvo, pavyzdžiui, pop žvaigždės, verslininkai, grįžo į Jungtinę Karalystę, sakydami, jog visada norėjo gimtojoje šalyje gyventi, o dabar sau gali tai leisti. Tad galima daryti išvadą, kad iki tam tikro lygio mažesni mokesčiai leidžia gauti daugiau pajamų.

Apie atominę elektrinę ir išsilavinimą
Referendume žmonės pasakė ne ir nors aš manau, kad jie klydo sakydami ne, bet tai yra jūsų šalis. Jei gyventojai nenori atominės, nors galbūt nebūtinai supranta mokslo pasiekimus ir kokios saugios šios elektrinės yra, nieko gero nebus, jei Vyriausybė tautai pasakys, kad tauta klysta, jų nuomonė turi būti gerbiama. Tačiau tokie referendumo rezultatai reiškia, kad žmonės, dirbantys atominės energetikos srityje ir Vyriausybėje bei norintys atominės elektrinės, turi užtikrinti, kad gyventojai galėtų gauti geresnį tiksliųjų mokslų išsilavinimą, nei jie turi dabar. Galiausiai jų nuomonė bus panaši į manąją, kuri yra, kad, jei yra naudojamos moderniosios technologijos atominėse elektrinėse, o ne absurdiški RBMK reaktorių tipai, kokį jūs turite Ignalinoje, primestą Sovietų Sąjungos, kuriai nerūpėjo, kiek žmonių žus dėl beviltiškai prastai sukurtų reaktorių, nėra jokių rizikų sveikatai. O jei žmogus yra susirūpinęs ir dėl anglies dvideginio emisijų, dėl kurių, mano manymu, rūpintis tikrai nereikėtų, atominė elektrinė anglies dvideginio į orą neišmeta. Yra daug atominės elektrinės privalumų ir jeigu jūs imtumėtės didelio projekto, galėtumėte sutaupyti įrengdami didesnius galingumus, kaip tai daro Prancūzija, o elektrą galėtumėte parduoti savo kaimynams, nes jų elektros poreikiai auga. Taip jūs galite tapti vienais didžiausių elektros gamintojų regione, tačiau tai nutiks tuomet, kai gyventojų išsilavinimui tiksliųjų mokslų srityje bus skiriama pakankamai dėmesio.

Komentarai