Kas įdomesnio vyko 2012-aisiais



2012-aisiais pasaulio žiniasklaidoje iš visų pusių buvo aptarinėjami JAV prezidento rinkimai, nesibaigianti krizė Sirijoje ar pankroko grupės „Pussy Riot“ narių teismas Rusijoje.

Tačiau žurnalas „Time“ pastebi, kad kai kurie svarbūs įvykiai nepelnytai prasprūdo pro žmonių akis.

Leidinys sudarė nepakankamai nušviestų istorijų dešimtuką.


Irakas po karo

2011-ųjų gruodžio 18 dieną iš Irako į Kuveitą išvyko paskutiniai 400 JAV karių. Amerikiečiai baigė 800 milijardus dolerių kainavusį devynerių metų karą, per kurį žuvo 4487 kariai ir daugiau nei 32 tūkst. buvo sužeisti.

2012-ieji - pirmieji metai nuo 2003-iųjų, kai Irake nebuvo amerikiečių karių. Beveik dešimtmetį leidinių antraštėse dominavusi šalis taip pat buvo iš dalies pamiršta.

Be naujienų agentūrų pranešimų apie išpuolius, Vakarų žiniasklaidoje apie Iraką šiemet buvo kalbama palyginti nedaug, ypač turint omenyje tai, kad šalyje vyko rimti politiniai manevrai.

Lapkritį Irako premjero Nuri al Maliki priešininkai pradėjo kampaniją, kuria siekiama įvesti ribojimus ministro pirmininko kadencijoms. Taip tikimasi neleisti šiitui N. al Maliki 2014-aisiais siekti trečios kadencijos.

Dėl valdžios kovojančios Irako šiitų, sunitų ir kurdų partijos atvedė šalies politinį gyvenimą į aklavietę. Parlamente yra paralyžiuoti svarbūs investicijų ir naftos įstatymai, o tai trukdo šalies ekonomikai vystytis.

Irake atidžiai šiemet stebėta ir šalies viceprezidento Tariqo al Hashemi, kuris yra sunitas, pabėgimo drama. T. al Hashemi pabėgo 2011-ųjų gruodį, po to, kai šiito N.al Maliki vyriausybė apkaltino jį vadovavimu kovotojų būriams rengiant teroristines atakas.

Sunitas už akių nuteistas mirties bausme, tačiau greičiausiai ji taip ir nebus įvykdyta. Paskutiniais duomenimis, T. al Hashemi slapstosi Turkijoje.

Nuteistasis kaltinimus neigia ir sako, kad jie politiškai motyvuoti.

„Sandy“ nusiaubė ne tik JAV

Praėjusį rudenį visas pasaulis sunerimęs stebėjo, kaip rytinė JAV pakrantė atrems uraganą „Sandy“. Stichija čia nusinešė mažiausiai 100 žmonių gyvybes, milijonams žmonių nutraukė elektros tiekimą ir padarė kitos žalos, vertinamos dešimtimis milijardų dolerių.

„Sandy“ padariniai JAV buvo plačiai nušviesti visame pasaulyje. Tačiau į tos pačios audros padarytą žalą Karibuose atkreiptas kur kas mažesnis dėmesys.

Haityje, kuris vis dar stengiasi atsigauti po 2010-ųjų žemės drebėjimo, siaučiant „Sandy“ per parą iškrito apie 50 cm kritulių. Žuvo 54 žmonės, o dar 200 tūkst. liko be namų.

Haičio pietuose stichija sunaikino 70 proc. derliaus, o vertingo maisto trūkumas ir choleros epidemija tik padidino salos gyventojų kančias.

Iš viso „Sandy“ Karibuose nusinešė 70 žmonių gyvybes. „Aukų buvo mažiau nei JAV, tai tiesa, bet mūsų kaimynų skausmas taip pat buvo nušviestas kur kas mažiau“, - rašo „Time“.

Meksikoje tęsiasi smurtas

Prieš lapkričio mėnesio rinkimus kandidatai į JAV prezidento postą susigrūmė trijuose debatuose. Nors daugiausia dėmesio per rinkimų kampaniją skirta šalies vidaus problemoms, spalio 22-ąją respublikonas Mittas Romney ir Barackas Obama diskutavo apie užsienio politiką.

Lotynų Amerika pastaruosiuose debatuose buvo paminėta tik kartą, kai M. Romney pavadino regioną „didele galimybe“ JAV.

Tačiau politikai nepaminėjo maždaug 60 tūkst. žmonių, kurių gyvybes per pastaruosius šešerius metus nusinešė Meksikos narkotikų kartelių karai.

Ne tik JAV, bet ir kitose šalyse kur kas daugiau dėmesio šiemet buvo skiriama pilietinio karo draskomai Sirijai, nors žuvusiųjų Meksikoje skaičius yra beveik dvigubai didesnis nei 2011-ųjų kovą prasidėjusio Sirijos konflikto aukų skaičius.

„Regis, kaip kandidatai į prezidento postą nenorėjo diskutuoti apie Meksikos narkotikų karus, taip amerikiečiai nenori apie juos skaityti“, - pastebėjo „Time“ redakcija.

Leidinys pridūrė, kad liepą tuomet dar būsimas Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto užsiminė apie valdžios strategijos pokyčius.

Dabar didžiausią dėmesį žadama skirti ne didelio masto reidams, o paprastų piliečių saugojimui nuo narkotikų kartelių smurto ir rengiamų grobimų.

Apžvalgininkai stebės, kaip seksis gruodžio 1-ąją šešerių metų kadenciją pradėjusiam E. Penai Nieto įgyvendinti šiuos planus.

Valdančiojo elito turtai

2011-aisiais visame pasaulyje išplitus judėjimo „Okupuokime Volstritą“ protestams, per kuriuos pabrėžtas atotrūkis tarp 99 proc. ir 1 proc. pasaulio gyventojų, JAV daug diskutuota apie nelygybę.

2012-aisiais judėjimas gerokai pritilo, nors atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų tebeliko didelis. Tad „Time“ redakcijos manymu, į temų, sulaukusių nepakankamo dėmesio, sąrašą vertėtų įtraukti didėjančią nelygybę tarp eilinių amerikiečių ir žmonių, kuriuos jie išsirinko valdyti šalį.

Kongreso narių finansinės deklaracijos parodė, kad bendra Senato ir Atstovų rūmų narių, kurių yra 535, turto vertė 2012-aisiais pasiekė 2,04 mlrd. JAV dolerių. 2008-aisiais ji siekė 1,65 milijardus.

Tuo tarpu JAV federalinis rezervų bankas kovą paskelbė, kad vidutinio JAV namų ūkio turto vertė sumažėjo 20 procentų.

Negana to, nepaisant amerikiečių nepasitenkinimo Kongreso darbu, per lapkričio rinkimus buvo perrinktas 91 proc. jo narių.

Vandens krizė Jemene

Jeigu 2012-aisiais skaitėte kokią nors publikaciją apie Jemeną, greičiausiai joje buvo rašoma apie antskrydį, per kurį žuvo vienas „Al Qaeda“ lyderių.

Kai kuriais vertinimais, per bepiločių orlaivių antskrydžius Jemene šiemet žuvo apie 200 žmonių. Vien 28 žmonės per vieną savaitę žuvo anksti rudenį.

Tačiau 25 mln. Jemeno gyventojų šiuo metu labiau galvą skauda dėl kitos problemos: šaliai trūksta vandens.

Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose žmogui per metus vidutiniškai tenka 1000 kubinių metrų vandens. Jemeno gyventojams per metus vidutiniškai tenka 140 kubinių metrų.

Vandeningi sluoksniai ir upės šalyje senka. Jemeno sostinės Sanos gyventojai dažnai yra priversti semtis vandens iš miesto fontanų, nes neišgali susimokėti už vandens atvedimą į namus.

Nors šalyje rengiamos racionalaus vandens naudojimo kampanijos, manoma, kad be Jemeno vyriausybės pastangų problema netolimoje ateityje tik didės.

Šalyje, kenčiančioje terorizmą, kovas su teroristų tinklu „Al Qaeda“ ir politinę sumaištį, gamtos stichija gali atnešti dar didesnį nestabilumą.
Teisingumas dėl naftos išsiliejimo

2010-ųjų balandį Meksikos įlankoje įvyko nelaimė. Britų bendrovės BP („British Petroleum“) naftos gavybos platformoje „Deepwater Horizon“ nugriaudėjo sprogimas, per jį buvo pažeistas gręžinys ir į įlanką ėmė tekėti nafta.

Avarija nusinešė 11 žmonių gyvybes, padarė žalą ne tik gamtai, bet ir žuvininkystės pramonei, turizmo sektoriui. Šis incidentas yra visų laikų didžiausias naftos išsiliejimas jūroje.

Sustabdyti naftos nuotėkį pavyko tik po trijų su puse mėnesio, per tą laiką į vandenyną pateko apie 5 mln. naftos barelių.

Šiemet nemaža dalis Meksikos įlankos pakrantės jau buvo išvalyta, nors regionas dar toli gražu nėra atsigavęs. Šalis ėmė rūpintis kitais klausimais.

Lapkritį britų kompanija BP pripažino savo kaltę dėl kaltinimų, susijusių su 11 naftos platformos darbuotojų mirtimi, ir sutiko sumokėti 4,5 mlrd. dolerių baudą. Tai didžiausia bausmė korporacijai JAV istorijoje.

Skirtą baudą sudaro 525 mln. dolerių, kuriuos kompanija per trejus metus sumokės JAV vertybinių popierių ir biržų komisijai, taip pat 2,744 mlrd. dolerių, kuriuos gaus Amerikos mokslų akademija (350 mln. JAV dolerių) ir gamtos apsaugos fondas (National Fish and Wildlife Foundation) (2,4 mlrd.). Likusią 1,26 mlrd. dolerių sudaro rekordinė teismų skirta bauda.

Nors baudos dydis ir vadinamas istoriniu, taip pat galima tvirtinti, kad bausmė kompanijai per menka. Mat vien 2012-ųjų trečiąjį ketvirtį BP pranešė apie 5,8 mlrd. JAV dolerių pelną.

„Mažiausiai vienu atveju BP pasisekė: jų byla nacionalinėje žiniasklaidoje nesukėlė daug ginčų, nes dėmesys buvo sutelktas į neseniai vykusius rinkimus, generolo Davido Petraeuso (atsistatydinęs CŽV vadovas. – Red.) prisipažinimą dėl nesantuokinio romano ir į aštrėjantį konfliktą tarp Izraelio ir „Hamas“ Gazos Ruože“, - pastebi „Time“.

Pirmasis karas, prasidėjęs „Twitter“

Senais laikais karai būdavo pradedami oficialiais pareiškimais, dažniausiai po pirmųjų paleistų šūvių.

Pastaraisiais dešimtmečiais karai paprastai prasidėdavo jau ne oficialiais dokumentais, bet amerikiečių televizijos CNN pranešimais ir spaudos konferencijomis, surengtomis prasidėjus karui.

Tačiau praėjusį lapkritį Izraelio gynybos pajėgos (IGP) apie operacijos Gazos Ruože pradžią paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“. „Ateinančiomis dienomis patariame „Hamas“ nariams, nesvarbu, žemo ar aukšto rango, nesirodyti žemės paviršiuje“, - buvo skelbiama „Twitter“ žinutėje.

Po valandos IGP tame pačiame mikrodienoraščių tinkle paviešino antskrydžio, per kurį žuvo „Hamas“ karinio sparno vadas Ahmadas Jabari, vaizdo įrašą.

„Jeigu tai praleidote“, - buvo rašoma žinutėje.

Socialiniai tinklai leido viso pasaulio žmonėms stebėti, kaip IGP ir „Hamas“ komunikuoja realiu laiku, tyčiodamiesi ir skatindami vieni kitus. Tuo metu Gazos Ruože Izraelio pajėgos rengė antskrydžius, į kuriuos palestiniečiai atsakė raketomis.

„Tai labai pirmapradiška ir primityvu. Taip žmonės kovodavo kautynėse prieš šimtus metų. Žiūrėdavo priešui į akis ir bandydami vienas kitą nužudyti šaukdavo keiksmus ir įžeidinėjimus. Šios postmodernios socialinių tinklų technologijos grąžina mus į tuos laikus“, - televizijai CNN kalbėjo žurnalo „Time“ vienas redaktorių Bobby Goshas.

Puerto Rikas – 51-oji valstija?

Amerikiečiai praėjusio lapkričio 6-ąją rinko ne tik prezidentą ir kitus valdžios atstovus. Rinkėjai nuomonę pareiškė ir referendumuose, kuriuose buvo sprendžiami įvairiausi klausimai: nuo homoseksualų santuokų iki marihuanos vartojimo pramogų tikslais legalizavimo.

Savivaldi, neinkorporuota JAV teritorija Puerto Rikas tuo metu irgi balsavo. Gyventojai rinko ne tik gubernatorių, bet ir pareiškė nuomonę dėl salos statuso.

54 proc. rinkėjų teigė esantys nepatenkinti Puerto Riko status quo. Į klausimą, kokio statuso jie norėtų – JAV valstijos, suverenios laisvosios asociacijos ar nepriklausomybės, atsakė 1,3 mln. rinkėjų.

61 proc. jų norėjo, kad Puerto Rikas taptų 51-ąja JAV valstija.

Kai kurie gyventojai jau ir anksčiau yra pabrėžę norintys pakeisti Puerto Riko statusą. Tačiau lapkričio referendume už tapimą 51-ąja JAV valstija pirmą kartą balsavo dauguma rinkėjų.

Puerto Rikas šiuo metu yra asocijuota valstybė - laisvai prisijungusi prie JAV, turinti autonomiją, o jos gyventojai yra JAV piliečiai.

Jie gali tarnauti armijoje ir turi vieną atstovą JAV Kongrese. Tiesa, pastarojo balso teisė ribota.

Tapti 51-ąja valstija salos gyventojai norėtų jau vien dėl to, kad šiuo metu JAV yra beveik milijonu daugiau puertorikiečių nei pačiame Puerto Rike.

„Kita vertus, lapkričio balsavimas nėra įpareigojantis ir mažai tikėtina, kad Puerto Rikas artimiausiu metu taps valstija“, - pastebi „Time“ redakcija.

Kad Puerto Rikas taptų valstija, Kongresas turėtų išleisti tai įteisinantį įstatymą.

Pastarąjį kartą į JAV priimti Havajai, jie 50-ąja valstija tapo 1959 metais. Šį žingsnį rėmė 90 proc. havajiečių.

Kad ir kaip ateityje bus su Pueto Riku, tai nesukliudė kai kuriems asmenims bandyti kurti JAV vėliavą su 51 žvaigždute.

Azijoje žvanga ginklai

Įvykių šiemet netrūko ir Azijoje, ypač Kinijoje. Nors netikėtumų nelaukta, visas pasaulis praėjusį lapkritį stebėjo, kaip Kinijos komunistų partijoje keičiasi valdžia.

Tai nutinka tik kartą per dešimtmetį.

Laimėjimais, bent jau simboliniais, gali pasigirti ir Kinijos karinės pajėgos. Jos sėkmingai išbandė pirmąjį šalies lėktuvnešį „Liaoning“.

Lėktuvnešis pavadintas pagal provinciją, kurioje buvo suremontuotas ir įrengtas. Tai 300 metrų ilgio sovietinis laivas, kurį Kinija 1998 metais nusipirko iš Ukrainos.   Anot „Time“, naujasis Kinijos pasididžiavimas galbūt „girgždantis ir pasenęs“, tačiau jo demonstravimo reikšmė svarbi.

Mat trys stipriausios Azijos ekonomikos – Kinija, Japonija ir Pietų Korėja šiemet toliau demonstravo nepasitenkinimą viena kita.

Įtampa 2012-aisiais labai išaugo Rytų Kinijos jūroje, kurioje Pekinas ir Tokijas nesutaria dėl nedidelių salų. Šias japonai vadina Senkaku, o kinai - Diaoju.

Salos svarbios dėl pro jas einančių prekybos kelių ir žuvingų vandenų. Be to, manoma, kad jose yra naftos ir kitų vertingų gamtos išteklių.
Žiūrimiausių pasaulio naujienų TOP 10: išprievartavimas tiesioginiame eteryje ir lietuvio skrydis nuo Norvegijos skardžio
Į panašų ginčą japonai yra įsivėlę ir su Pietų Korėja. Šalys nesutaria dėl Takešimos, kurias korėjiečiai vadina Dokdo, salų.

Nors ginčai Azijoje dėl salų tęsiasi dešimtmečius, 2013-aisiais šis regionas gali būti akylai stebimas. Juo susidomėta ne tik dėl sparčiai didėjančios Kinijos karinės galios, bet ir dėl B. Obamos administracijos siekio užsienio politikoje svarbiausią dėmesį nukreipti į Aziją.

Floridos balsavimo fiasko

Per praėjusią JAV prezidento rinkimų kampaniją baimintasi, kad pasikartos 2000-ųjų atvejis. Tuomet gerokai užsitęsė rinkėjų balsų skaičiavimas dėl ginčų Floridos klausimu. Tik įsikišus Aukščiausiajam teismui nuspręsta, kad rinkimus laimėjo George'as W. Bushas, o ne Alas Gore'as.

Pastarasis tuomet faktiškai surinko daugiau balsų, tačiau respublikonas G. W. Bushas užsitikrino reikiamą 271 balsą Rinkikų kolegijoje, kai buvo pripažinta, kad jis nugalėjo Floridoje.

2012-ųjų rudenį, kandidatams B. Obamai ir Mittui Romney nuomonių apklausose lipant vienas kitam ant kulnų, imta kalbėti apie „kitą Floridą“ ir galimą chaosą.

Florida yra daugiausia Rinkikų kolegijoje balsų turinti svyruojanti valstija, todėl jos svarba didžiulė.

Laimei, rinkimų dieną B. Obama surinko pakankamai rinkikų balsų kitose valstijose ir niekam nebereikėjo laukti Floridos rezultato.

Pastaroji valstija savo balsų skaičiavimo rezultatus pateikė tik po keturių dienų.

Lapkričio 10-ąją naujienų agentūra AP galiausiai paskelbė, kad B. Obama Floridoje nugalėjo rinkimus. Tačiau tuo metu šaliai jau rūpėjo kiti reikalai.

Floridos balsavimo sistemoje nesklandumų šiemet buvo ir daugiau. Pavyzdžiui, darant pakeitimus valstijos rinkėjų sąrašuose per klaidą buvo išmesti kai kurie balsavimo teisę turintys piliečiai. Šie nesusipratimai baigėsi bylomis.

Ne viskas gerai sekėsi ir per išankstinį balsavimą JAV prezidento rinkimuose. Dėl chaoso žmonėms eilėje teko laukti net iki devynių valandų.

Rinkimų dieną eilės irgi buvo ilgos.

Tačiau kadangi Floridos balsas 2012-aisiais nebuvo lemiamas, amerikiečiai ir visas pasaulis dėmesį nukreipė kitur.

Komentarai