 |
Finansų ministras R. Šadžius ir prezidentė D. Grybauskaitė. |
Ketvirtadienį prisiekus Vyriausybei į finansų ministro kėdę antrą kartą atsisės Rimantas Šadžius, kuris šalies finansams vadovavo 2007-2008 metais. Tuo metu ministerijos darbuotojai teisingai nuspėjo artėjančią krizę ir įspėjo savo vadovus, kad būtina jai ruoštis. Tačiau jų siūlymai kuo greičiau pradėti taupyti liko stalčiuje, buvo pasielgta priešingai.
Dokumentai rodo, kad Finansų ministerija dar 2007-aisiais žinojo, jog greitas šalies augimas netrukus pasibaigs, o jį pakeis sunkmetis ir stagnacija.
2007 metų spalį ant R. Šadžiaus stalo atsirado ministerijos specialistų įspėjimas. Jie pastebėjo, kad Lietuvos ekonomika yra visiškai priklausoma nuo užsienio investicijų ir užsienio bankų paskolų. Jų srautas, tikėtina, greitai nutrūks, o tada laukia labai skaudus nuosmukis.
Šis dokumentas buvo skirtas naudoti tik pačiai ministerijai. Tačiau 2009-aisiais naujoji Finansų ministerijos vadovybė jo ištraukas paskelbė viešai.
Dokumente įspėta: beveik neliko galimybių nuosmukio išvengti, jam galima nebent pasiruošti ir švelninti pasekmes. Įspėjimas pasitvirtino. Bankai išties greitai pradėjo riboti kreditus, o 2008-ųjų pabaigoje staigiai užsuko paskolų „čiaupus“.
Tiksliai žinojo, kas bus
Ministerijos orakulai 2007-aisiais gana tiksliai numatė, kas darysis šalyje, kai bankų paskolos išseks.
Jie rašė: „Vartotojai ir investuotojai nebetikės ateitimi, todėl ekonomika smuks į kelerius metus nematytas žemumas. O nekilnojamojo turto rinkoje įsigalės krizė, todėl nedarbas pašoks daugiau nei 10 proc., prie lėktuvų ir autobusų nutįs emigrantų eilės.“
Pasitvirtino ir ministerijos darbuotojų prognozė, kad nepasirengus krizei sparčiai smuks pragyvenimo lygis.
Statistikos departamento duomenimis, 2007-aisiais labai sunkiai vertėsi 6 proc. gyventojų, pernai – dvigubai daugiau. Prieš penkerius metus lengvai arba labai lengvai vertėsi 21 proc. gyventojų, prieš metus – jau tik 13 proc. žmonių.
Tiesa, ministerijos specialistai nenumatė, kad ekonomika 2009-aisiais per metus žemyn smuks net 15 procentų. Ar kad nuosmukis prasidės jau 2008-ųjų pabaigoje, o ne metais vėliau.
Tuo metu jie dar nežinojo, kad Lietuvos krizę smarkiai pagilins 2008-ųjų rugsėjį bankrutavęs „Lehman Brothers“. Viso pasaulio finansų rinkose iš karto kilo panika, galimybės skolintis staiga neliko.
Ministras ekonomistais nepasitiki
Nežinia, ar 2007-aisiais finansų ministras R. Šadžius perskaitė sau pavaldžių specialistų įspėjimus.
Nes jei ir perskaitė, tai arba jų nevertino rimtai, arba pamiršo. Mat šiais metais žurnalistų paklaustas, kodėl 2008-aisiais neigė krizę, jis rėžė kritikos krizę esą neteisingai numačiusiai ekonomistų bendruomenei.
„Praėjusio penktadienio numeryje žurnalas „The Economist“ pareiškė priekaištų viso pasaulio ekonomistų bendruomenei, kuri pirmą kartą per istoriją nesugebėjo išpranašauti, kaip ir kokiu būdu atsitiks antrinės būsto paskolų krizės reiškiniai JAV.
Kas bus su bankais, kai šita krizė persimes į Europą? Kokiais būdais ir pavidalais? Kas po to vyks? Kodėl krizė pavirto Europos skolų krize? O ši - euro krize? Viso šito ekonomistai tinkamai nesugebėjo numatyti.
Aš teisininkas pagal išsilavinimą, nepretenduoju į galias, stipresnes, nei tų ekonomistų“, - žurnalistams sakė R. Šadžius. (Pastaba: Tai kokio velnio lendam kur ne=inom?)
Ruošdamasis vėl perimti Finansų ministerijos vadžias R. Šadžius žurnalistams tikino apie krizę žinojęs, bet nieko viešai nesakęs, kad nesukeltų panikos.
„Informacijos niekas niekada neslėpė. Jei pasidomėtumėte Finansų ministerijos prognozėmis, visos rizikos ten įvardytos“, - sakė ministras.
Į krizę - su džiaugsmu
Išviešinti dokumentai rodo, kad taupyti ir ruoštis artėjančiai krizei Finansų ministerijos specialistai skatino dar 2006-aisiais, kai prie šalies finansų vairo stovėjo socialdemokratas Zigmantas Balčytis.
Net jei R. Šadžius 2007-ųjų pabaigoje ministerijos ekspertų įspėjimus skaitė, jis jais nepatikėjo.
Mat teisingai ateitį nuspėję specialistai reikalavo kuo skubiau, jau 2008-aisiais, pradėti sparčiai taupyti. Esą tik taip galima pasiruošti ateinančiai krizei.
Jų skaičiavimais, laukiant krizės buvo būtina 2008-aisiais bent 4 proc. bendrojo vidaus produkto mažiau, nei surenka.
„Ūkis yra tokioje stadijoje, kad net neatidėliotinai įgyvendinus pasiūlytas priemones nėra pagrindo tikėtis išvengti pesimistinio scenarijaus. Priemonių įgyvendinimas tik sumažintų jo realizavimosi tikimybę“, - rašė specialistai. Šie įspėjimai liko gulėti stalčiuje.
Tą pačią dieną, kai buvo parengtas įspėjantis dokumentas, R. Šadžius Seime pristatė pirmąją biudžeto projekto versiją.
Jis buvo ne perteklinis, kaip reikalavimo Finansų ministerijos orakulai, o deficitinis. Tai reiškia, kad nors biudžeto pajamos augo, pasak R. Šadžiaus, „įspūdingai“, bet išlaidos buvo suplanuotos dar didesnės.
Finansų ministerijos darbuotojams beliko stebėti, kaip jų viršininkas viešai liaupsina tokį biudžeto projektą.
„Jums teikiamas pagrįstų sprendimų biudžetas. Biudžetas, kuris visų pirma skirtas tam, kad mūsų valstybė, Lietuva, būtų konkurencingesnė, kad ji toliau eitų ekonominės gerovės, ekonominės plėtros keliu.
Manau, kad visi mes esame suinteresuoti turėti gerą 2008 metų Lietuvos valstybės biudžetą. Todėl prašau šiam projektui pritarti“, - Seimo nariams kalbėjo R. Šadžius.
Jis džiaugėsi, kad daugiau biudžeto yra skiriama išaugusiems atlyginimams mokėti. Netgi siūlė parlamentarams šias algas dar padidinti. „Dėl darbo užmokesčio didinimo viešojoje srityje aš jokių abejonių neturiu“, - pabrėžė ministras.
Aršiausiai kritikavo D. Grybauskaitė
Biudžeto projektą tuo metu labiausiai kritikavo Europos Komisijoje dirbusi Dalia Grybauskaitė.
„Puota maro metu“, - taip D. Grybauskaitė valdžios finansinius planus įvertino 2007-ųjų spalį.
Ji piktinosi, kad Vyriausybė negirdi tarptautinių institucijų įspėjimų, kad Lietuva perkaista ir jos laukia nuosmukis. Ji siūlė visų pirma pradėti kovoti su infliacija.
„Negirdėti problemų negalima. Puotauti ir mėginti pažadais švaistytis ir išlaidauti jau nebegalima. 2008 metų biudžetas turėtų būti labai rimtas svarstomas, kaip ekonominės krizės suvaldymo biudžetas. O jeigu jis nebus suvaldytas, ypač Seime, jis gali tapti tokios krizės sukėlėju“, - sakė D. Grybauskaitė.
Tuo tarpu Seime 2007-aisiais valdančiosios daugumos parlamentarai skubėjo sveikinti R. Šadžių, kad jis parengė itin gerą biudžetą.
Jis geras, nes jo pajamos yra rekordinio dydžio, pabrėžė socialdemokratai.
Į sveikinančiųjų chorą įsijungė ir Finansų ministerijai vadovavęs bei, tikėtina, jos specialistų įspėjimus apie artėjančią krizę skaitęs ir girdėjęs Z. Balčytis.
„Galima pasveikinti su tokiu biudžeto projektu, nes jis yra rekordinis, tokio augimo prieš tai niekada nebuvo. Manau, net ir pati opozicija šiek tiek nustebo, kad toks geras biudžeto projektas“, - deficitinį biudžetą gyrė Z. Balčytis.
Šaltinis "Lietuvos rytas"
Komentarai
Rašyti komentarą