Mėgdžiotojai ir kopijuotojų sėkmės formulė

Aukso ieškotojai registruojasi, kad gautų licenciją.

1896 m. Kanados Jukono teritorijoje esančios Klondaiko upės baseine rasti didžiuliai aukso telkiniai. Į istoriją šis faktas įėjo kaip Aukso karštligės pradžia – daugybė žmonių patraukė ieškoti geltonojo metalo, įtikėję, kad jeigu rado vieni, būtinai ras ir jie. Ir tada, ir šiandien žmones, norinčius tik šiaip užsidirbti ar net svaiginamai praturėti, vienija neginčijamas tikėjimas, kad jeigu pasisekė vienam, kodėl turėtų nepasisekti ir kitam.

Psichologai įvardija savotiško užkrato sindromą, kai susižavima netikėtu pasiūlymu, žema kaina, didele paklausa ar kitų sėkme. Tai turi daug bendrumų su mėgdžiojimu ir būdinga toli gražu ne tik paaugliams, avintiems vienodus batus ir klausantiems vienodos muzikos. Užsikrečiama ir verslo idėjomis, svetimais sumanymais, kitų sugalvotomis pinigų uždirbimo schemomis. Dar daugiau – kai kurie verslo patarėjai tiesiai šviesiai siūlo: pabandykite sukurti verslą, sumaniai nusižiūrėję jau sėkmingai veikiančią idėją. Ne, ne, jokiu būdu nevokite svetimų idėjų, tiesiog veikite analogiškai ir dar sumaniau. Niekas nepaneigs, kad realiame gyvenime tai vyksta nuolat. Tačiau vertėtų atminti banglentininkams žinomą tiesą: kai kyla banga, vieni lieka ant keteros, o kiti – po vandeniu.

Vienas „prasuko", kiti – iš paskos

„Verslo angelų fondo I" valdytoja Daiva Rakauskaitė, paklausta, ar Lietuvoje egzistuoja verslo mados, patikslina – greičiau tendencijos. Anot pašnekovės, labai dažnai žvalgomasi į draugus, pažįstamus, žinomus žmones ir bandoma sekti iš paskos. „Vienas išvažiavo parvaryti automobilių iš Vokietijos, pelningai pardavė – ir visi iš paskos. Vienas emigravo ir susirado gerai mokamą darbą – daugybė kitų iš paskos. Panašiai ir su verslu: kažkas kažką padarė, užsidirbo, pasigyrė, ir kiti iš paskos. Ką lengviausia steigti? Restoraną. Atėjo mada, buvo atidaryta daugybė restoranų, persipildė rinka ir suveikė elementarūs dėsniai – pasiūla tapo didesnė už paklausą. Pirmiausia – kainų karas, o tada – bankrotai", – pasakoja D. Rakauskaitė.

Panašiai vilnijo mažieji nekilnojamojo turto versliukai, atėjo krizė, daug kas sudegė, bet ne visi. Reikia ką nors veikti, kur nors įdarbinti pinigus. D. Rakauskaitės manymu, dabar pernelyg madingos tapo vėjo ir saulės jėgainių statybos – paduotų paraiškų skaičius didesnis už paklausą, tad neišvengiamai šis verslas taps ne toks pelningas.

Vilniuje kaip grybai po lietaus dygo kepyklėlės, vyninės, naminio alaus darymo ir pilstymo vietos. Tačiau praktika parodė, kad vieno – greičiausiai pirmojo ir antrojo – sėkmė visai nebūtinai primena Aukso karštligės laikų Klondaiką. Kaip buvo atidaryta, taip ir uždaryta.

Kęstutis Gečas, viešųjų ryšių ir komunikacijos bendrovės „Viešųjų ryšių technologijos" įkūrėjas ir savininkas, įsitikinęs, kad unikalios idėjos arba kyla netikėtai, atsitiktinai, arba jos yra ilgalaikio ir sunkaus darbo rezultatas.

„Lietuvoje buvo įprasta, kad kooperatyvų laikais visi ėmė spekuliuoti ir važinėti į Lenkiją, Jugoslaviją, vėliau – ir į Kiniją. Šalyje kone kiekviename kampe buvo steigiamos vadinamosios komercinės parduotuvės, kuriose buvo prekiaujame parsivežtomis gėrybėmis. Pirmieji laimėjo, nes buvo menka konkurencija, o vėliau atėjusieji dažniausiai bankrutuodavo. Tada buvo privatizavimo banga, statybos ir nekilnojamojo turto agentūrų pakilimas. O automobiliais prekiauta visada", – sako K. Gečas.

Pasak D. Rakauskaitės, kopijuota visais laikais. Juo labiau jeigu norint sekti kieno nors įkandin nereikia išmanyti technologijų, turėti specialių žinių, kurioms įgyti reikia laiko ir kantrybės, daug pinigų. Šią tendenciją pastebėjo ir verslo angelai, padedantys įgyvendinti verslo idėjas. „Kažkas sugalvojo, kad Lietuvoje perspektyvus dalykas yra diodiniai šviestuvai. Taip ir buvo, tačiau kai į šią sritį sugužėjo per daug dalyvių, prasidėjo byrėjimo metas, nes rinkai daug žaidėjų nereikėjo", – pastebi pašnekovė.

Žydruosiuose vandenynuose pilna žuvų

K. Gečas sako, jog natūralu, kad daugelis žmonių verslą kuria tose srityse, kurias išmano ir kuriose turi patirties, todėl dažnai naujos įmonės yra jau veikiančiųjų kopijos, tik stengiasi būti lankstesnės, labiau rūpintis klientais, bando konkuruoti mažesnėmis kainomis. Anot jo, būtent konkurencijos lygis ir lemia, kiek ir kaip greitai galima uždirbti. Pirmieji pasiima daugiausia, o konkurencijai augant pelno dydis sparčiai krinta arba jo visai nelieka.

„Šioje vietoje būtų pravartu prisiminti W. Chan Kimą ir Renée Mauborgne, kurie pasiūlė žydrųjų vandenynų strategijos sąvoką ir parašė knygą tokiu pat pavadinimu. Pasak jų, norintieji uždirbti turi ieškoti naujų verslo idėjų ir būti pirmi toje srityje – tada jie atras žydruosius vandenynus, kuriuose gausu žuvų, tačiau jau netrukus kiti pastebės, kad pirmiesiems sekasi, ir ims juos kopijuoti. Tada žydrieji vandenynai paraus ir taps raudonaisiais vandenynais. Taip nutikus, laikas ieškoti naujų žydrųjų vandenynų. Svarbiausia tai, kad didelė dalis žydrųjų vandenynų atsiranda iš esmės permąstant labai konkurencingas verslo schemas ir pasiūlant naują verslo modelį", – primena bendrovės „Viešųjų ryšių technologijos" vadovas.

Geriausias to pavyzdys – oro linijos „Ryanair", kurios vienos pirmųjų pasiūlė skraidyti pigiai, bet nesuteikė jokių patogumų, nes ėmė taupyti visur, kur tik įmanoma. Bendrovės vadovas vis pusiau juokais, pusiau rimtai grasina apmokestinti net besinaudojančiuosius lėktuvo tualetais. Skrydžių bendrovės gyvuoja jau daug dešimtmečių, techniškai „Ryanair" nesukūrė nieko naujo, tačiau pasiūlė naują požiūrį.

D. Rakauskaitė nesistebi sėkmės užkratu ir kitų noru pakartoti svetimą sėkmę – juk po Rūtos Meilutytės triumfo Londono olimpiadoje visi plaukimo baseinai buvo sausakimšai užpildyti, nors praėjus vos mėnesiui juose besilankančių būsimųjų čempionų gerokai sumažėjo. „Turėti ar pasigauti idėją – viena, o ją sėkmingai įgyvendinti – visai kas kita. Todėl jeigu žmogus ne tik turi idėją, bet ir tiksliai žino, kaip ją įgyvendins, kaip viskas veiks, jis neturėtų nerimauti, kad ją pavogs ar nukopijuos. Kiek man teko susidurti, išties unikalios verslo idėjos viešos tampa tuomet, kai jų įgyvendinimas jau toli nuėjęs, kai pakartoti labai sunku. Ypač tai galioja informacinių technologijų sektoriui", – sako pašnekovė.

Kitais žodžiais tariant, jeigu turi tikrai originalią ar net unikalią idėją ir ją kantriai įgyvendini, turi galimybių likti nepasiekiamas mėgdžiotojų? „Teoriškai taip. Bet su sąlyga, kad toje įmonėje tvarkingai dėliojami pinigų srautai", – teigia pašnekovė.

K. Gečas įsitikinęs, kad, atmetus atsitiktinai atsiradusias verslo idėjas, visos kitos atsiranda iš užsienio, kur visko prikurta labai daug, kur jos patikrintos laiko ir praktikos, arba keičiant verslo idėjas savo jėgomis.

„Bet kuriuo atveju pirmiausia reikia drąsos, užsispyrimo ir ryžto. Nes rasti naują verslo idėją greičiausiai nepavyks iš pirmo karto, gali tekti net kelis kartus nusivilti ir viską pradėti iš naujo. Be to, reikės dar ir atlaikyti aplinkinių pašaipas bei kritiką. Lietuvoje turime bėdą, kad visuomenė nepalaiko siekiančiųjų ir rizikuojančiųjų. Mes visi pirmiausia turėtume skatinti žmones bandyti ką nors sukurti ir palaikyti tuos, kuriems nepasisekė, kad jie vėl bandytų, o ne žlugdyti ir kritikuoti", – sako pašnekovas. K. Gečo teigimu, ar jūs tobulinsite seną verslą, ar bandysite sukurti iš esmės naują, turite aktyviai domėtis viskuo, kas susiję su verslo sritimi arba verslo modeliais, tendencijomis. Knygų, tinklaraščių, interneto svetainių, žurnalų iš viso pasaulio skaitymas – prievolė tiems, kurie nori sukurti ką nors naujo. Pavyzdys gali būti žurnalas „Harvard Business Review", kuris kiekvieną mėnesį pateikia maždaug 150 puslapių tyrimų, interviu, įžvalgų iš viso pasaulio apie naujausias verslo tendencijas, pradedant socialiniais tinklais ir baigiant „The Coca-Cola Company" patirtimi ar Azijos kultūros ir Vakarų civilizacijos derinimu pasaulinėse korporacijose.

„Verslo modelis gali turėti šimtus ar net tūkstančius detalių. Pakeitus tik kelias jų, verslo modelis jau gali pretenduoti į žydruosius vandenynus, kuriuose, kaip minėjau, gausu žuvų ir kurį laiką nebus nė vieno žvejo", – tvirtina bendrovės „Viešųjų ryšių technologijos" vadovas.

Šiandienos pasaulyje naujo dviračio gal ir neišrasi, bet seną patobulinti ar parduoti jį ten, kur dviračių nebuvo, visuomet įmanoma. Dabar jau nebe taip svarbu, kad ne tu pirmas sugalvojai, nes sugalvoti gali ne kiekvienas. Svarbios gali būti net ir smulkiausios detalės ar nerašytos konkretaus verslo taisyklės – juk ne veltui sakoma, kad nekilnojamojo turto versle svarbūs tik trys dalykai: vieta, vieta ir vieta. Ši taisyklė gali būti svarbi ir restoranui, bet ne vienas galime prisiminti pavyzdžių, kai į tikrai gerą restoraną važiuojame net ir į Burbiškius.

Pasak D. Rakauskaitės, nemažiau svarbus už unikalią idėją yra ir gebėjimas ją įgyvendinti arba rasti žmonių, kurie geriausiai galės tai padaryti. Vėliau prasideda kitas svarbus etapas – kaip viską sėkmingai išlaikyti. Nes kad ir kaip smagu verslauti, pinigų srautai svarbesni net ir už minčių srautus.

Kaip apginti verslą?

Pasak K. Gečo, jeigu jau sukūrėte naują verslo modelį ar idėją ir tai pasiteisino, kyla natūralus klausimas – kaip jį apginti nuo konkurentų? Jeigu tai techninis sprendimas, viskas paprasta – reikės kreiptis į patentų biurą. Bet daugeliu atvejų reikės bandyti kliautis savo jėgomis. „Šiuo klausimu mums geriausias patarėjas gali būti legendinis investuotojas Warrenas Buffettas, dėl savo įžvalgumo dar vadinamas Omahos Orakulu. Žinoma daug jo posakių, bet vienas jų svarbus šiai temai: „Versle aš ieškau ekonomikos pilių, apsuptų neįveikiamu gynybiniu grioviu." Ką turi galvoje W. Buffettas? Jis stengiasi investuoti į verslą, kurio pozicijos labai stiprios ir kuris atsparus konkurentams. Verslo teorijoje gynybinis griovys dažniausiai įvardijamas kaip įėjimo į rinką kaina, tai yra kaip lengvai į verslo sritį, kurioje veikia jūsų įmonė, gali ateiti konkurentas ir sukelti jums didesnių rūpesčių", – sako pašnekovas.

Norintieji konkuruoti Lietuvos mažmeninės prekybos srityje turės investuoti šimtus milijonų litų ir pastatyti bei įrengti bent kelias dešimtis prekybos centrų. Norintieji konkuruoti su „Teo LT" turės nutiesti kilometrus optinių kabelių. Deja, retas verslas gali pasigirti monopolinėmis ar oligopolinėmis pozicijomis, be to, ir valstybė visada stengiasi ir stengsis didinti konkurenciją. Anot K. Gečo, yra ir tokių gynybinių griovių, kurie nesusiję su investicijomis į fizines priemones ar turtą. Ir pats W. Buffettas yra investavęs į „The Coca-Cola Company", nors norint gaminti saldintą gėrimą ir pilstyti į PET butelius nei daug proto, nei pinigų nereikia. Tačiau W. Buffettas investavo. Kodėl? Todėl, kad „The Coca-Cola Company" gynybinis griovys yra bendrovės prekių ženklo stiprumas.

„Lygiai toks pats gynybinis griovys saugo ir lietuvišką „Starbucks" – „Coffee Inn". Įrodymai? 52,8 tūkst. gerbėjų socialiniame tinkle „Facebook", eilė prie kavos kasdien ir t. t. Kas galėtų mesti iššūkį šiam kavinių tinklui ir pabandyti pervilioti klientus pas save? Tik atpigindamas kavą? Tai būtų naivu ir neperspektyvu, nes „Coffee Inn" klientai mėgsta ir gerbia", – sako bendrovės „Viešųjų ryšių technologijos" vadovas K. Gečas.

Komentaras

Paulius Lukauskas , VšĮ „Versli Lietuva" generalinis direktorius

„Kaip ryškiausius pavyzdžius šioje srityje būtų galima paminėti kavą išsinešti, sušių restoranus, grupinio apsipirkimo portalus, internetines parduotuves, kurių kūrimas įgauna vis didesnį pagreitį. Pozityvu tai, kad arši konkurencija skatina tobulėti, todėl išlieka geriausi, kurie nebūtų tokie stiprūs ir konkurencingi, jei nebūtų konkurencijos ir kovos „už klientą".

Negatyvu, žinoma, yra tai, kad mažoje rinkoje (jei tik į Lietuvos rinką orientuotas projektas) kartais ir visos iniciatyvos dėl per didelės koncentracijos gali numirti dėl to, kad nė viena jų nespės pasiekti kritinio išgyventi leisiančio masto.

Todėl svarbu atminti kelis svarbius dalykus. Visų pirma nepulkite kopijuoti idėjos, kuri jau pradėta įgyvendinti Lietuvoje (nebent tiksliai žinote, kaip šią idėją įgyvendinti geriau, tai yra koks bus jūsų konkurencinis pranašumas). Verčiau paieškokite kitų verslo idėjų, kurias būtų galima parvežti į Lietuvą, nes pasaulyje yra daugybė pavyzdžių ir idėjų, o pirmasis, pradėjęs veiklą remdamasis nauja idėja, visada turės tam tikrą pranašumą. Neatmeskite ir franšizės, kaip patikrinto būdo „kopijuoti", galimybės.

Kitas svarbus aspektas – ieškoti idėjų, leidžiančių veikti ir už Lietuvos ribų. Tai sunkesnis kelias, bet jis gerokai padidins jūsų galimybes ir suteiks šiek tiek laiko. Tada išvengsite „trinties", būdingos tokioms mažoms rinkoms kaip Lietuva.

Lietuvoje taip pat yra ne viena smulkiojo verslo sėkmės istorija, kai verslo idėją padiktavo darbas ar studijos užsienyje. Laikina emigracija turi ir teigiamų aspektų, nes išplečia žmonių akiratį, parodo naujas galimybes, pasufleruoja idėjų nuosavai veiklai. Ypač čia aktyvūs užsienyje studijavę lietuviai – jaunimas, kuris, naudodamasis šiuolaikinėmis technologijomis, drąsiai imasi netgi pasaulinių projektų. Vienas jų artimiausiu metu vyks Vilniuje. Tai tarptautinis projektas „Silicon Valley Comes to the Baltics", šių metų lapkritį pirmą kartą organizuojamas Baltijos šalyse. Pastebime, kad dažnai emigracija tampa galimybe sukaupti pirmąjį kapitalą verslo pradžiai – kepyklai, grožio salonui ar kitam smulkiajam verslui."

Šaltinis: Žurnalas „Valstybė“