Tualeto dangčio reputacija yra nepelnytai prasta: dauguma mūsų mano, kad namie nėra nieko purvinesnio. Bet mokslininkai tvirtina, kad iš tikrųjų eiliniuose namuose yra ir kur kas purvinesnių vietų – ir dauguma jų gana netikėtos, rašo BBC.
Ar pjaustytumėte daržoves ant tualeto dangčio? Tikriausiai kiekvienas su pasibjaurėjimu atsakytų „Tikrai ne“. Bet nebūkite tokie kategoriški.
Arizonos universiteto (JAV) mikrobiologijos profesorius dr. Chuckas Gerba tiria, kaip ligos perduodamos per aplinkoje esančius daiktus, taigi, jo tiesioginis darbas – imti tepinėlius nuo namų ūkio daiktų paviršiaus ir matuoti kiek bakterijų – ir kokių rūšių – iš tų tepinėlių išauga.
Jam ypatingai svarbios yra fekalinės bakterijos - E. coli ir Staphylococcus aureus.
Mokslininkas tyrimais nustatė, kad vidutinis bakterijų kiekis yra mažiau nei 8 vienetai kvadratiniame centimetre.
„Kalbant apie mikrobiologinį užterštumą, tai yra vienas iš švariausių daiktų namuose. Tai mūsų aukso standartas – vertinant bakterijas namuose nedaug ką rasite švaresnio už tualeto dangtį“, - tikina mokslininkas.
Panašu, kad kur kas daugiau rūpesčio kelia kiti namų apyvokos daiktai.
„Paprastai ant pjaustymo lentos yra maždaug 200 kartų daugiau fekalinių bakterijų nei ant tualeto dangčio“, - teigia mikrobiologas.
Tiesa, tos bakterijos į virtuvę nebūtinai patenka per tiesioginį kontaktą su žmogaus išmatomis. Kur kas dažniau ant lentelių bekterijos patenka nuo žalios mėsos produktų ar gyvūnų vidaus organų, kur galima rasti nemažus bakterijų kiekius.
Ar tai reiškia, kad dr. C. Gerba mieliau pjaustytų daržoves ant tualeto dangčio?
„Panašu, kad tai būtų saugesnė vieta. Bet nesakau, kad rekomenduoju taip daryti – geriau būtų pjaustymo lentą plauti taip pat kruopščiai, kaip tualeto dangtį“.
Tikriausiai toks netikėtas bakterijų santykis yra dėl to, kad mes tualeto nešvaros taip labai bijome, jog jį reguliariai valome, nors tokio valymo proceso labiau reikėtų pjaustymo lentoms.
Bet netgi pjaustymo lenta nėra pats purviniausias dalykas namie – niekur daugiau nerasite tokios bakterijų koncentracijos, kaip ant virtuvės kempinėlės ar virtuvinio rankšluosčio.
Pasak dr. C. Gerbos, ant kempinėlės yra 1,5 mln. bakterijų kvadratiniame centimetre, o ant rankšluosčio – 150 tūkst. tame pačiame plote.
Kitaip tariant, vidutinė kempinėlė yra 200 000 kartų purvinesnė už tualeto dangtį, o rankšluostis – 20 000 kartų.
Ir tai galioja daugiau ar mažiau visame pasaulyje.
„Visais atvejai be konkurencijos purviniausias daiktas namie yra virtuvės kempinėlė“, - sakė Londono universiteto (Jungtinė Karalystė) virusologijos profesorius Johnas Oxfordas, vadovaujantis Higienos tarybai – tarptautinei organizacijai, lyginančiai skirtingų pasaulio valstybių higienos standartus.
Naujausio tyrimo metu buvo lyginami mėginiai iš devynių pasaulio valstybių. Nustatyta, kad 21 proc. „iš pažiūros švarių“ rankšluosčių iš tikrųjų buvo labai užteršti. Rankšluosčiai neigiamai pasižymėjo ir E. coli teste.
Tyrimo metu buvo nustatinėjami fekalinių bakterijų kiekiai įvairiose namų vietose – skirtingose valstybėse tie kiekiai yra skirtingi.
Pavyzdžiui, purviniausi šaldytuvai yra Saudo Arabijoje: 95 proc tos šalies šaldytuvų neatitiko E. coli bakterinės taršos reikalavimų. O Pietų Afrikoje labai nešvarus būna vonios kamštis – beveik ant dviejų trečdalių tokių kamščių nustatytas per didelis E. coli kiekis, ant 40 proc. dangčių aptikta ir pelėsių.
„Nustatėme, kad tokios valstybės, kaip Australija, o ypač Kanada švariausių valstybių sąraše yra ganėtinai aukštai. Tuo tarpu arčiausiai dugno, deja, kaip visuomet yra Indija ir Malaizija“ , - sakė prof. J. Oxfordas
O kaip higienos reikalai už namų ribų? Pasak dr. C. Gerbos, ypač bloga padėtis yra biuruose.
„Daugelis žmonių nesusimąsto, kad kaskart kalbėdami telefonu pridergia sau į ausį, nes telefono niekada nevalo“. Be to, ant vidutinio darbastalio bakterijų kiekis yra maždaug 400 kartų didesnis nei ant unitazo dangčio.
Prekybos centrai didele meile švarai taip pat nepasižymi.
„Pirkinių vežimėliai yra labai murzini“, - įspėja C. Gerba. Be to, fekalinių bakterijų galima rasti ir maždaug kas antrame daugkartiniame pirkinių maišelyje.
„Kai kurių žmonių pirkinių maišeliuose fekalinių bakterijų yra daugiau nei jų apatiniuose – mat apatinius jie bent kartais pasikeičia“, - sakė mokslininkas.
Bet kaip bakterinis užterštumas siejasi su grėsme sveikatai?
„E. coli yra indikatorinė bakterija. Ji pati savaime siaubingų ligų gal ir nesukelia, bet rodo, kad aplinkoje yra fekalinės medžiagos, kurioje gali būti kitokių mikroorganizmų – pavyzdžiui, salmonelių ar šigelijų, kurios iš tiesų yra patogeniškos“, - sako virusologas.
Tiesa, tuos siaubingai murzinus daiktus liečiame kasdien, bet juk ne kasdien susergame.
„Mums labai pasisekė, kad per kelis milijonus vystymosi metų turime visą genų rinkinį, kurio vienintelė užduotis – palaikyti imuninės sistemos veiklą. Bet visi mes pernelyg pasikliaujame ponia Sėkme ir sukryžiavę pirštus tikimės nesusirgti. O šiuolaikinėje visuomenėje norime, kad žmonės suvoktų kokia yra problema ir imtųsi veiksmų“, - aiškina prof. J. Oxfordas.
Komentarai
Rašyti komentarą