 |
| Julius Veselka |
Pirmadienį netikėtai miręs parlamentaras Julius Veselka garsėjo vaizdingais ir griežtais pasisakymais per Seimo posėdžius. Lrytas.lt skelbia skambiausius pastarųjų mėnesių J. Veselkos žodžius, pasakytus Seimo salėje.
Tiesa, labiausiai nuskambėjusi jo mintis buvo pasakyta ne Seimo posėdžių salėje, o Ekonomikos komitete, kai jis „ant trijų raidžių“ pasiuntė ūkio viceministrą. „Kokias nesąmones čia šneki! Eik iš čia na...! Prisirenka čia visokių „balvonų“ ir šneka niekus! Kur tai matyta, kad statyti namą, naudojant skolintą kapitalą, būtų pigiau nei nuosavą? Juk procentus mokėti reikia!“ - suriko Seimo narys.
Seimui svarstant, ar pritarti Konstitucinio Teismo išvadai ir neleisti Živilei ir Jonui Pinskams bei Jolantai Gaudutienei dirbti naujajame Seime:
„Vakar iki 15 val. lyg ir išteisinome J. Pinskų, Ž. Pinskuvienę ir J. Gaudutienę, dar ten kažką, šiandien jau nutarėme, kad jie kalti. Jūs, naujo šito teikėjai, pasakykite, ką jūs naktį darėte ir kuo jus J. Gaudutienė ir Ž. Pinskuvienė nepatenkino, kad po nakties nutarėte, kad jos yra kaltos?
Šiandien priėmėme sprendimą, kad jos jau kaltos, vakar buvo nekaltos. Noriu pasakyti, moterys, jeigu deratės su vyrais ir einate į politiką, visad tenkinkite, ko vyrai prašo, nes po nakties galite tapti kaltos.“
Apie konservatorių partiją:
„Mes žinome, kad viena partija niekaip negali susitaikyti su pralaimėjimais. 1993 m. išėjo į mišką. Jeigu ir aš būčiau ėjęs, tai būčiau padaręs perversmą, o jie nesugebėjo šito padaryti.“
Apie Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“:
„Gerbiamieji kolegos, čia žymus politinis elitas daug agitavo už svajones. Ir vis dėlto geresnės svajonės kaip Marxo ir Lenino „Dirbsi, kiek norėsi, valgysi, taip pat kiek norėsi“ nėra ir nebus.“
Apie genetiškai modifikuotus produktus:
„Gerbiamieji kolegos, aš labai gerai įsitikinau, ką reiškia valgyti genetiškai modifikuotus produktus 1993 m., kai buvau Vašingtone, – nemačiau normalios moters. Labai plačios visos. Ką reiškia valgyti ištisai genetiškai modifikuotus produktus!“
Apie siūlymą leisti į Seimą rinkti 18-mečius:
„Valdant A. Smetonai išvarydavo iš šokių, jeigu turėdavo mažiau kaip 20 metų. Net iš šokių išvarydavo. Piemenys, išmokite gyventi! O dabar yra poniučių, panelių, kurios savo vaikelius stumdo po universitetus, po aukštąsias mokyklas, viską daro, gauna diplomus ir nežino, kas yra gyvenimas. Staiga prastumia juos į valdžią, nes jų tėveliai ten buvo . 1985 m. buvo novoje myšlenije i perestroika. Mąstė, mąstė, stroil, stroil i vsio razvalil.“
Po to, kai balsavo prieš mokesčio lengvatas:
„Geriausia Lietuvos naujos valstybės koncepcija būtų valstybė be mokesčių. Išduodame kiekvienam po pistoletą ir kiek susirenki, tiek turi, nesusirinkai – tavo problema. Ir ką mes taip laimėtume? Pirma, dabar valstybė yra skolinga 40 mlrd. litų, o jeigu biudžeto nerenkame, tai ir nereikia grąžinti tų 40 mlrd. litų. Laimime. Tiesa, mums niekas neskolins, bet kai turėsime pajamų kiekvienas be mokesčių, kaip nors pragyvensime. Negaliu pritarti tam populizmui, kad valstybė geriausia be pinigų.“
Apie minimalią algą:
„Atsimenu Sąjūdžio laikus, Sąjūdžio Seimą, ateina į tribūną vienas iš žinomiausių Sąjūdžio ekonomistų ir sako, kai tik paimsime iš bolševikų valdžią, atlyginimus padidinsime ir mokėsime 10 tūkst. rublių per mėnesį. Ir visi atsistojo, pradėjo audringai ploti. Bet tie, kurie truputį rimčiau galvojo, galvojo, o iš kur pradėsi mokėti?
Tai prisiminkite, kokį vietoj 10 tūkst. rublių atlyginimo per mėnesį 1992–1993 m. gavote atlyginimą. Ir kokiais pinigais. Vokiečiai neturi minimalios mėnesinės algos, bet vidutinis atlyginimas ir uždarbis yra tokie, kad pavydėti tik reikia.
Vadinasi, vėl grįžtame prie stebuklingų laikų, kai rinkimų programose minimali alga 1800, 1900, 1600 Lt. Siūlyčiau žmonėms, kai tie, kurie ateis į valdžią ir negalės mokėti tokios minimalios algos, ateiti su lazdomis, išplakti gerai ir išvaryti iš valdžios. Negalima taip įžūliai su ekonomika elgtis. Negalima, atleiskite, ponai!“
„Aš nėjau į Atkuriamojo Seimo narius tik todėl, kad pamačiau šitą programą – fix idėjų rinkinys, kuris nieko kito, kaip tik sugriauti Lietuvos ekonomiką, ir negalėjo. Ir tas faktas įvyko.“
Apie referendumą dėl atominės elektrinės:
„Gerbiamieji kolegos, referendumo mėgėjai, kokio velnio mes čia sėdime ir gauname pinigus, jeigu sakome, kad mes gerai nežinome, ar reikalinga Lietuvai atominė elektrinė, ar atsipirks? O žmonės, kurie negauna už tai pinigų, kurie tik kartais vakare prisėda prie televizoriaus paklausyti, ką pliurpia politikai, gerai žino.“
Apie valstybės paramą verslui:
„Man mūsų veikla šioje srityje primena Velykų salas, tas statulas, kurios pastatytos prie jūros ir išsižiojusios žiūri į dangų. Taip vyksta pas mus. Sugalvojam, imam ir kuriam infrastruktūrą įvairiuose miestuose, prie miestų. Prikuriam, niekas neinvestuoja. Žiūrim į dangų ir niekas neinvestuoja. Imam ir padarom laisvąsias ekonomines zonas. Ir stovi investuotų 100 mln. Lt, o iš kosmoso niekas neatskrenda.“
Apie lėšas šalies gynybai:
„Man labai gaila, kad Lietuvos krašto apsaugai vadovauja žmonės iš XIX amžiaus ir vis galvoja, kad su kardais, raiteliais šiandien mes duosime garo. Šiandien karas eina protų lygmeniu. Ir ką jūs čia didinate krašto apsaugai, plėšotės, jeigu lietuviai bėga iš Lietuvos? Ką jūs čia žadate ginti? Savo dvarus? Tai darykime tai ir taip tvarkykite biudžetą, kad būtent žmogus lietuvis liktų Lietuvoje, tada bus kam ir ginti. O R. Juknevičienė neapgins, aš ramus kaip belgas.“
Apie naująją atominę elektrinę:
„Turime paveldėję aukso kalną ir paversti jį ne tik mėšlo krūva, kur dar šis tas auga, bet šiukšlynu neturime jokios moralinės teisės.“
Apie reklamą:
„Jūs kalbate apie reklamos etiką. Reklamoje jokios etikos nėra. Šiandien reklama daroma tokia įkyri, kad daugeliui žmonių išplauna smegenis. Reklama iš esmės yra melo etalonas. Meluoja apie gerąsias savybes. Nėra jokios atsakomybės už tą melą, o reikėtų iš tikrųjų bausti, kad reklama būtų informacija. Ne piršimas, melas, nurodymas apie kokybę, o informacija. Šito nėra. Ar nebūtų galima gerai pagalvoti, kaip šituos du elementus – intensyvumo ir kad tik tiesa būtų, teisinga informacija apie tą produktą ir prekę – padaryti?“
Apie eurą:
„Gerbiamieji kolegos, na, būkime išdidūs, mums neleido įsivesti euro - mes garantuojame, kad mokėsime tvarkyti finansus ir be euro.“
Apie Garliavos įvykius:
„Situacija tokia: sūnus palaidūnas iš prabangios šeimos atsiveda iš vargingos šeimos mergiotę, tai yra gėda prabangiai šeimai, na, ir visokiomis operacijomis pasisavina mergaitę. Pasakykite, kur yra valdžios, valstybės nusikaltimas, jeigu ji grąžina dukterį mamai? Man paaiškinkite, aš nesuprantu, pasakykite, kur yra nusikaltimas, jeigu valdžia, negalėdama niekaip kitaip, net panaudodama prievartą, grąžina dukterį mamai?“
Apie politiką:
„Pagrindinė problema yra ta, kad nuo nepriklausomybės paskelbimo kapitalo elitas ir politinis elitas vykdo sąmokslą prieš visą tautą ir nevykdo Konstitucijos pagrindinės nuostatos, kad valdžia tarnauja visuotinei tautos gerovei. Yra rūpinamasi tik kapitalo ir politiniais interesais, nes kapitalas duoda pinigus toms gražioms reklamoms, kurių aplink su gražiais veidais yra. Kas gal duoda pinigus, tam ir reikia atsilyginti. Kai kalba dar apie didesnę paramą verslui, normaliam žmogui turi kilti ranka ieškoti kišenėje pistoleto, nes vėl didės „ubagų“ skaičius ir nedidelis elitas vėl turtės.“
Apie emigraciją:
„Paskaičiavau, 1970–1990 m. nuolat buvo Lietuvos gyventojų augimas. Perskaičiavau, kiek pagal tą augimą per 20 metų turėjo padidėti lietuvių skaičius. Šiandien Lietuvoje turėtų būti 5,1 mln. gyventojų, o nebėra 3 mln. Priskaičiavo per surašymą, kai Prezidentė pasakė, kad negali būti mažiau kaip 3 mln., ir padarė, kad yra 3 milijonai.
Gerbiamieji, per 20 metų 2 mln. su potencialiu gimimu netekome. Tai ką reiškia tas nacionalinis saugumas? Ir nemanykime, kad lietuviai tokie galvoti, kad jie bėga dėl to, kad mažai uždirba. Uždirbi tiek, kiek potencialiai gali uždirbti. Bėda ta, kad nėra socialinio teisingumo principo.“
Apie valstybės finansus:
„Pažiūrėkime, 40 mlrd. Lt yra valstybės skola. Atrodo, virš 30 mlrd. Lt gavome Europos Sąjungos paramos. 70 mlrd. Lt gavome veltui pinigų. Pasakykite, kas Lietuvoje sukurta, pastatyta tokio ilgalaikio, kas galėtų užtikrinti ilgalaikį Lietuvos žmonių gerovės augimą? Niekas. Ligonines naikiname, stipriname ir t. t.
Dar kelis kelius nutiesiame, bet ilgalaikiu požiūriu, kur reikia proto… Man mini visokių dalykų, bet viskas taip gražu popieriuje, o realiai nėra. (…) Realiai žiūri – pinigus skolinamės, biudžetas surenka mokesčius ir jie išgaruoja. O kur išgaruoja, niekas nežino. Vargšų skaičius, minimalios algos skaičius ne mažėja, o didėja, emigracija iš Lietuvos didėja.“
Sprendžiant, kaip reformuoti privačius pensijų fondus:
„Mano galva, tie pensijų fondai nepasiteisins, todėl reikia staigiai – trakšt, ir viskas, ir baigtas kriukis.“
Apie darbo santykių liberalizavimą:
„Ta visa reforma tai - pilstymas barščių iš vieno puodo į kitą ir tikėjimas kad dėl to sumažės nedarbas, užimtumas padidės. Atleiskite, tokias pasakas galima sakyti tik tada, jei manai, kad čia sėdi vien tik… nesakysiu šito žodžio, negeras žodis.“
Apie socialinę paramą:
„Pikčiausia man, kad yra nuvertinamas darbas. Tie, kurie dirba, uždirba pinigus, turi mokėti visiems, o tų visų, kurie didina visokias išmokas, tik balsiukai – žiūrėkite, koks aš geras. Bet jūs mokėsite pinigus ne iš savo kišenių, mokėsite iš tų, kurie uždirba, kuriems sumoka 600 Lt, 800 Lt, 1000 Lt, 1500 Lt, ir skolinsite, kai trūks pinigų, ir vėl didinsite mokesčius. Svetimų sąskaita dalinti pinigus iš tikrųjų Lietuvoje patriotas.“
Apie „Gazprom“:
„Gerbiamieji, o kodėl mes tik su „Gazpromu“ kariaujame? Kaip mes galime juos nugalėti, jūs man pasakykite? Vis skundėsi Europos Komisijai dėl „Družbos“. Taip. Skundėsi. „Družba“ veikia? Neveikia. Dabar skundžia „Gazpromą“ ir vaikšto pasipūtę, kaip gaidžiai prieš Europos Sąjungą . Per dvejus metus vartotojai sumokėjo „Gazpromui“ 800 mln. Lt dėl jūsų didelio pasipūtimo ir nemokėjimo derėtis. (…) Jau dvidešimt metų kaip valdžia pigina dujas, bet rezultatas išeina atvirkščias – brangsta ir brangsta. Koks gi čia reikalas?“
Apie verslą:
„Dvidešimt metų kairieji, dešinieji ar centras vis rūpinosi verslu. Rūpinosi verslu mirtinai, kad tik būtų geresnės sąlygos. Verslas priprato prie to, kad geriausia daryti verslą mokant mažus atlyginimus. Tai yra verslas klesti pigios darbo jėgos sąskaita. O ką žmogui lieka daryti, jeigu jis čia gali būti ir gyventi kaip pigi darbo jėga? Ir vis nauji įstatymai, kaip jį apskritai padaryti vergu!
Reikia padidinti minimalią algą. Jau gėda prieš visą Bendriją, kurioje mes esame, išskyrus rumunus, bulgarus. Negali šimtu litų padidinti minimalios algos, sako, bankrutuosime. Palaukite! Kodėl jūs per dvidešimt metų nesugebėjote pradėti gaminti tokio konkurencingo produkto, kuris užtikrintų 1000–2000 litų atlyginimą? Apie tai nekalbama.“
Komentarai
Rašyti komentarą