Ar Lietuva turi pripažinti arabų šalį šalia žydų valstybės?

Politologai teigia, kad Lietuvoje vartojama klaidinga sąvoka „palestiniečių kova dėl nepriklausomybės", Lietuvos žydų bendruomenė įsitikinusi, jog „Palestinos klausimas" išpūstas dirbtinai, o negausūs vietiniai palestiniečių rėmėjai piktinasi esą Lietuvos valdžia paklūsta Izraelio ir Amerikos norams palaidoti Palestinos laisvę.

Po savaitę trukusio Gazos ruožo islamistų ir Izraelio ginkluotųjų pajėgų apsišaudymo kova dėl Palestinos savivaldos nepriklausomybės persikėlė į diplomatinį frontą.

Lapkričio 29-ąją , kai bus minima 1977 m. Kremliaus iniciatyva Jungtinių Tautų (JT) paskelbta tarptautinė solidarumo su Palestinos liaudimi diena, Palestinos savivaldos vadovas Mahmoudas Abbasas prašys suteikti palestiniečiams JT organizacijoje tokį statusą, kokį turi Vatikanas. Tai atvertų Palestinos savivaldai galimybę ilgainiui be jokių derybų su Izraeliu sulaukti tarptautinio pripažinimo.

Pernai spalio mėnesį Lietuva buvo tarp nedidelės saujelės valstybių, balsavusių prieš Palestinos savivaldos narystę Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO), dėl to mūsų valdžia susilaukė smarkios tarptautinės ir savų piliečių kritikos.


„Ūkininko patarėjas" pasiteiravo politologų, Seimo narių, Lietuvos žydų ir Palestinos rėmėjų - mūsų šalis privalo kartu su visais balsuoti dėl „besąlygiškos palestiniečių nepriklausomybės" ar turėtų stengtis, kaip ir iki šiol, kad Palestinos ateitis paaiškėtų per atviras, taikias palestiniečių ir Izraelio derybas?

Dėkotų ir už moralinę paramą

„Labai norėtume, kad Lietuva ir toliau palaikytų Izraelį. Viso pasaulio žydams svarbi bet kokia kitų šalių parama Izraelio vyriausybei – diplomatinė, netgi vien tik moralinė. Dėkojame už visas pastangas, kurios apsaugo Izraelio valstybę ir jos piliečius", -„Ūkininko patarėjui" sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky.

Jos nuomone, žurnalistai su savo filmavimo kameromis ir fotoaparatais irgi galėtų ne vien Gazos ruože ieškoti Izraelio „agresijos" liudijimų, bet pamatytų ir Gazą valdančios „Hamas" organizacijos savadarbių minosvaidžių „katiušų" apgriautus Izraelio miestus.

Neproporcingai vienpusis požiūris

„BBC, CNN pranešė, kad izraeliečiai susprogdino dvidešimt slaptų tunelių iš Egipto į Gazos ruožo pietus. Pro tas landas „Hamas" gabenosi Irano dovanotus ginklus. Izraelio aviacija nukenksmino Gazoje 120 raketų paleidimo vietų. Pabūklai, paslėpti visuomeniniuose pastatuose, buvo nutaikyti į Izraelį. Apie tai irgi reikia rašyti, garsiai kalbėti, o ne vien piktintis, kaip dabar dažniausiai būna, kad Izraelio antiteroristinė gynyba „neproporcingai žiauri".

Lietuvos žydų bendruomenė pergyvena ne tik dėl izraeliečių aukų. Užjaučiame ir Gazos ruože žuvusių žmonių šeimas. Juk „Hamas" paverčia civilius arabus „gyvaisiais skydais", prisidengia jais per savo teroristinius išpuolius. Tai turėtų piktinti ne tik žydus, bet skaudinti ir arabus", - galvoja F. Kukliansky.

Didelio politinio žaidimo įkaitai

Teisininkė F. Kukliansky tikina, kad Lietuvos žydai puikiai sugyvena su visomis kitomis mūsų šalies religinėmis bendrijomis. „Su Lietuvos musulmonais – taip pat. Beje, Europoje tai išskirtinis reiškinys. Kitose žemyno šalyse žydų ir musulmonų bendruomenių santykiai dažniausiai labai įtempti. Deja, dauguma arabų nemėgsta Izraelio valstybės nuo pat jos įkūrimo.

Mes, aišku, suprantame, jaučiame, kad „Palestinos klausimas" dažnai pučiamas dirbtinai, o Gazos juostos ir Jordano upės Vakarų pakrantės arabai tapo didelių politinių žaidimų įkaitais", - įsitikinusi Lietuvos žydų bendruomenės vicepirmininkė, advokatė F. Kukliansky.

Bloga taika geresnė už teisingiausią karą

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Benediktas Juodka „Ūkininko patarėjui" teigė, kad oficiali Lietuvos parlamento (ir mūsų šalies) nuostata dėl Artimųjų Rytų krizės bus paskelbta išklausius laikinojo užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio ataskaitos (jungtinis Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetų posėdis, į kurį buvo iškviestas A. Ažubalis, vyko vakar, lapkričio 23 d. – red. past.).„Laikinasis ministras lapkričio 19 d. Briuselyje dalyvavo ES Užsienio reikalų tarybos sesijoje.

Apie įstrigusį Artimųjų Rytų taikos procesą tame renginyje kalbėjo ES ypatingoji užsienio reikalų ir saugumo politikos atstovė britų baronienė Catherine Ashton. Mano asmeninė nuomonė: net ir kvailiui aišku, kad negalima primityviais nevaldomais reaktyviniais sviediniais bombarduoti Izraelio. Arabams su žydais reikia gyventi taikiai", -aiškino buvęs Vilniaus universiteto rektorius, akademikas B. Juodka.

Ne heroizmas, bet terorizmas

Seimo Žmogaus teisių komiteto narys, konservatorius Egidijus Vareikis tvirtina, kad Lietuvoje dažnai vartojama sąvoka „palestiniečių kova dėl nepriklausomybės" yra klaidinanti. „Arabams nereikia kautis, sprogdintis apsijuosus mirtininkų diržais, o tiesiog pagal tuos principus, kuriuos jau nustatė Jungtinės Tautos, susitarti su žydais. Ir viskas - Palestinos savivalda gaus valstybingumą. O smūgiai iš pasalų į Izraelį – tai ne laisvės kovotojų heroizmas, bet terorizmas.

Paprasčiausiu avantiūrizmu pavadinčiau pernykščius bandymus įteigti pasauliui, kad, įsileista į UNESCO, Palestinos savivalda jau tampa 194-ąja ar dar kažkelinta JT nare, pripažinta pasaulio valstybe. To, kas dedasi Artimuosiuose Rytuose, negalima vadinti karu: nėra ten nei jokių kariaujančiųjų pusių, nei fronto linijos. Tik organizacija, nenorinti su niekuo, net su nuosaikesniais savo tautiečiais, dalytis valdžia, nuolat rengianti teroro aktus, ir valstybė, kuri priešinasi terorizmui.

Visiems protingiems žmonėms, manau, aišku: jeigu Artimuosiuose Rytuose tikrai vyktų karas, tai stipriai apsiginklavusiam Izraeliui, atvirai šnekant, nereikėtų didelių pastangų ir daug laiko sunaikinti visą Gazos ruožą. Bet Izraelio taikinys – ne Gaza, o tik ekstremistinė organizacija ir, kaip čia pasakius, specifiniai jos įrenginiai",- „Ūkininko patarėjui" kalbėjo E. Vareikis.

„Šaltojo karo" aidas

Politologas E. Vareikis galvoja, kad „Palestinos byla" iš dalies yra ir SSRS-JAV „šaltojo karo" laikų aidas, primenantis, kad Kremlius nuolat rengdavo sovietų darbininkų, valstiečių, inteligentų „solidarumo su Amerikos imperialistų ir Izraelio sionistų pavergta palestiniečių tauta" mitingus, o SSRS vaikų ir jaunimo organizacijų (spaliukų, pionierių, komjaunuolių) pirmūnai siųsdavo susižavėjimo laiškus „nepalaužiamajam" Palestinos laisvinimo organizacijos vadui Yasserui Arafatui.

„Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo sukurta daugybė planų, kaip Palestinos arabams suteikti kažkokį valstybingumą. Tačiau kai kuriems svarbiems Artimųjų Rytų islamistams ir jų globėjams (SSRS teisių ir pareigų paveldėtojams –red. past.) labiau rūpėjo (ir, matyt, tebesinori) arabų šalį įkurti ne šalia žydų valstybės, bet vietoj pastarosios..." - tvirtino politologas ir diplomatas E. Vareikis.

Kitų tokių nėra

Palestinos laisvės rėmėja vilnietė Gabrielė Tervidytė visiškai atmeta kai kurių kultūrologų, politologų nuomonę, kad nėra atskiros palestiniečių tautos – tai tik 300 mln. pasaulio arabų dalelė , todėl Gazos juostą, kurioje viešpatauja ne tik žydų, bet ir kitokių pažiūrų arabų mirtinai neapkenčianti „Hamas" organizacija, protingiausia esą prijungti prie Egipto, o truputį lankstesnio „Fatah" sąjūdžio valdomą Vakarų pakrantę - prie Jordanijos, kaip jau buvo iki 1967 m., arabų - žydų Šešių dienų karo.

„Panašius nemokslinius prasimanymus girdžiu ne kartą. Dar iki Kristaus gimimo buvo kalbama apie žemę tokiu pavadinimu (Falastina) ir šioje teritorijoje. Negi taip pat ar panašiai kalbantys žmonės visi turi gyventi vienoje šalyje?

Pasakykite tai austrams, daliai šveicarų, kurie kalba vokiškai... Be abejo, palestiniečiai jaučiasi esą vieninteliai tokie nuo amžių amžinųjų ir kitokios savo tapatybės neįsivaizduoja. Net ir tuomet, kai priklausė Turkijos Osmanų (Otomanų) imperijai, palestiniečiai buvo išsikovoję autonomiją.

Galima diskutuoti apie partijų pasirinktus būdus siekti šalies laisvės, tačiau niekada nesileidžiu į svarstymus, ar Palestinos žmonės nusipelnė nepriklausomybės. Jie yra okupuoti, Izraelis privalo tuos nelaiminguosius paleisti. Kaip ir daugelis pasaulio kovotojų dėl Palestinos laisvės, manau, kad visos šalys turi palaikyti palestiniečių norą išsikovoti valstybingumą", - „Ūkininko patarėjui" karštai kalbėjo G. Tervidytė.

Paklūsta didiesiems „giminaičiams"

Tačiau ji nepuoselėja didelių iliuzijų, kad Lietuvos valdžia bus pirmosiose Palestinos draugų gretose. „Manau, Lietuvos politikai lygiai taip pat, kaip ir pernai, nebalsuos, kad Palestinai būtų suteikta svarbesnė vieta Jungtinėse Tautose. Mūsų politinis elitas visuomet paklūsta didžiojo brolio ir sesers (Izraelio ir Amerikos –red. past.) norams.

Vos tik Tel Avive susprogo autobusas ir 15 sužeistų keleivių buvo nugabenti į ligonines arba paleisti gydytis namuose, Lietuvos užsienio reikalų ministerija iškart paskelbė užuojautos laišką Izraeliui ir pasmerkė „pasibaisėtiną teroro aktą", o dėl 172 žuvusių arabų (35 iš jų - vaikai), savaitę trukusių Izraelio bombardavimų Gazos ruože aukų, nei Lietuvos diplomatijos tarnyba , nei joks pareigūnas oficialiai, viešai nė karto nepyptelėjo", - piktinosi G. Tervidytė.

Statistiniam lietuviui neįdomu?

Lietuvoje nebuvo rengiama jokių apklausų, siekiant sužinoti mūsų šalies gyventojų nuomonę apie Palestinos ateitį, valstybingumą. Net neaišku, kiek Lietuvos piliečių yra girdėję apie Artimųjų Rytų konfliktą, ar apskritai jis įdomus statistiniam lietuviui.

„Lietuvoje parama Palestinai laikosi ant entuziastų pečių. Mes, būrelis Palestinos nepriklausomybės šalininkų, šį antradienį su palestinietiškomis vėliavomis piketavome Vilniuje, prie Vyriausybės kanceliarijos, Vinco Kudirkos aikštėje uždegėme apie 100 žvakelių. Protesto akcijas žadame tęsti. Iš pokalbių, ginčų su praeiviais, atsitiktiniais stebėtojais (dažniausiai tik sostinėje) įspūdis toks, kad apie Palestinos tragediją dauguma mūsų tautiečių žino vien iš nuogirdų arba iš šališkos žiniasklaidos straipsnių, pranešimų, informacijų.

Deja, Lietuvos sociologinėmis apklausomis apie Artimųjų Rytų taikos procesą negaliu remtis, nes tokių nesu mačiusi. Tik nuojauta mums kužda, ką apie palestiniečių laisvės siekius galvoja, tarkime, Lietuvos akademinis jaunimas, mokslininkai, menininkai", - apgailestavo G. Tervidytė.

Šaltinis: "Ūkininko patarėjas"

Komentarai