Elektrinės, gaminančios energiją ne iš atsinaujinančių šaltinių, daugumai tikrai nesisieja su ekologiškumu ir aplinkos tausojimu. Kaip yra iš tiesų – kiek aplinkai draugiški gali būti šie sudėtingi energiją gaminantys įrenginiai?
Efektyvesnis, bet vis tiek taršus
Kol „Lietuvos energijos“ padalinys Lietuvos elektrinė išlieka antra daugiausiai teršalų į aplinką pernai išmetusia energetikos sektoriaus įmone, praėjusią savaitę bendrovės oficialiai atidarytas kombinuoto ciklo blokas (KCB) žada būti vienu „švariausiu“ visoje Lietuvoje.
Dauguma užfiksavo faktą, kad KCB statyba kainavo 1,3 mlrd. litų, tačiau antrame plane liko kita šių statybų pusė – naujasis blokas, kuris, kaip teigia „Lietuvos energija“ atstovai, gamins švaresnę energiją ir sunaudos iki 30 proc. mažiau gamtinių dujų nei senieji elektrinės blokai. Kokios technologijos leis tai padaryti ir kokį poveikį tai duos aplinkai?
Naujajame bloke įdiegta kurą taupanti kombinuoto ciklo technologija yra plačiai naudojama Europos elektros energijos gamybos sektoriuje ir yra kur kas efektyvesnė lyginant su įprastais atviro ciklo įrenginiais, naudojančiais kietą arba skystą kurą. KCB sumontuota 9FB dujų turbina, kuri laikoma viena pažangiausių dujų turbinų naudojamų pasaulyje.
„Lietuvos energijos“ teigimu, KCB naudingumas siekia daugiau nei 58 proc. Naudojant įprastą technologiją, elektros energija paverčiama tik apie 25-40 proc. viso gamybos procesui reikalingo kuro.
„Dėl didelio šiluminio efektyvumo tokie įrenginiai nenaudoja papildomo kuro ir pasiekia kur kas didesnę nei įprasta galią. Taigi automatiškai sumažėja išmetamų teršalų kiekis, tenkantis vienai elektros energijos kilovatvalandei pagaminti. Naujas mūsų bendrovės energetinis blokas atitinka 2016 metais įsigaliosiančius griežtus taršos reikalavimus“, - aiškino „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
Lietuvos energetikos instituto energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja Dalia Štreimikienė portalui Grynas.lt patvirtino, kad naujasis blokas bus efektyvesnis ir skleis mažiau taršos, tačiau visiškai aplinkai draugiškas nebus.
„Jis naujas, tai bus vos ne dvigubai efektyvesnis nei senieji blokai. Bet vis tiek jis degins dujas, išskirs anglies dioksido (CO2) emisiją, jam reikės apyvartinių taršos leidimų ir t.t. Jis vis tiek bus brangus ir sąlyginai taršus, palyginus su biomase“, - komentavo specialistė.
Draugiškiausios – biokatilinės?
Profesorė D. Štreimikienė teigė, kad labiausiai aplinką teršia Lietuvos elektrinė, nes ji yra seniausia. Elektrinių taršumą (arba, atvirkščiai - draugiškumą aplinkai) lemia kuro rūšis ir jo deginimo efektyvumas.
„Kuo senesnės technologijos ir neefektyvesnė gamyba deginant organinį kurą, tuo daugiau ir teršalų. Dabar praktiškai niekas nebedegina mazuto, o seniau labiausiai teršdavo būtent jis“, - aiškino Lietuvos energetikos instituto darbuotoja.
Pasak profesorės, net kalbos nėra, kad biokuro katilinės draugiškesnės aplinkai nei šiluminės elektrinės: „Biokuras laikomas atsinaujinančiu šaltiniu. Jeigu šaltinis atsinaujinantis, bet kokiu požiūriu jis turi didesnę aplinkosauginę naudą tiek skaičiuojant išorinius bio-atmosferos taršos kaštus, tiek lyginant kuro rūšis. Biokuras kaip atsinaujinantis šaltinis yra švaresnis“.
Nuo 2016 m. įsigaliojus naujiems, griežtesniems aplinkos taršos reikalavimams, jie neabejotinai bus taikomi ir Lietuvos elektrinėms.
Profesorė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu įmonės moka tradicinius taršos mokesčius už azoto oksido (NOx) ir sieros dioksido (SO2) išskyrimą į aplinką bei turi pirkti apyvartinius taršos leidimus šiltnamio dujų emisijai. Šiuo požiūriu vėlgi biokatilinės pranašesnės, nes joms netaikomas šiltnamio dujų mokestis.
„Jeigu deginama biomasė, už CO2 išskyrimą jokių apyvartinių taršos leidimų pirkti nereikia. O visos kitos elektrinės moka. Mokesčiai vis auga ir griežtėja reikalavimai. Labiausiai tie reikalavimai bus susiję su CO2, nes jų leidimai brangsta. Lietuva turėjo išimtį, nes jai buvo sumažinti reikalavimai, bet, apskritai tariant, po 2016 m. aišku bus blogiau“, - teigė D. Štreimikienė, komentuodama, kokius pokyčius patirs įmonės, įsigaliojus griežtesniems ES aplinkos taršos reikalavimams.
Anot jos, šiluminės elektrinės Lietuvai reikalingos dėl patikimumo: „Dėl to ją ir statėme“. Tačiau D. Štreimikienė vylėsi, kad ateityje daugės ir biokatilinių.
„Aišku jos brangios, kažkas turi paremti, bet juk ar taip, ar kitaip viskas kainuoja, - svarstė specialistė. - Deginti maisto atliekas dar geriau, nereikės atliekų tiek daug turėti, tai irgi vargas. O jeigu gali deginti, tai labai gerai. Biodujas galima išgauti mėsos fabrikuose, pieno gamyklose, kiaulių fermose – praktiškai visas atliekas galima deginti ir versti į biodujas. Aplinkai poveikis būtų teigiamas“.
Neigiamų pusių įžvelgia visur
Lietuvos energetikos instituto efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centro laboratorijos vadovas Remigijus Škėma patikino – netaršių elektrinių nėra. Yra tik mažiau ar daugiau tai darančios.
„Tokių, kurios neterštų, elektrinių nėra. Visos teršia. Tarp jų ir biokuro katilinės. Tiesiog jų tarša kitokios rūšies. ES sprendžia globalinę CO2 dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą, problemą, bet tai yra pasaulinė problema, kurią bando spręsti daugelis šalių. Mano asmenine nuomone, Lietuvoje tai yra mažiausia problema, turime didesnių, bet aišku mes taip pat turime vykdyti ES reikalavimus“, - dėstė R. Škėma.
Jo teigimu, degint medieną išskiriama mažiau CO2 nei deginant dujas: „Dujų atveju didesni CO2 išmetimai, tačiau nėra kitų išmetimų. Svarbu, kas yra prioritetas, ko mes norime?"
Jam pritarė ir profesorė D. Štreimikienė. Ji aiškino, kad deginant biokurą išsiskiria šiltnamio dujos, bet pagal Jungtinių Tautų (JT) konvenciją jos yra laikomos neutraliomis. Vis dėlto, deginant medieną išsiskiria kitų medžiagų, tokių kaip NOx, SO2 bei daug kietųjų dalelių.
Teršalų kiekiai – nuo kelių šimtų iki tūkstančių tonų
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pateikė tokius Lietuvos elektrinių taršos skaičius: pernai daugiau kaip tūkstantį tonų (1317,699 t) teršalų į aplinką išmetė „Vilniaus energijos“ termofikacinės elektrinės trečiasis blokas. Antra pagal taršumą buvo Lietuvos elektrinė – 742,477 t. Trečią vietą užėmė Kauno elektrinė (629 t). Kone trigubai mažiau teršalų (276,457 t) į aplinką 2011m. išmetė „Vilniaus energijos“ termofikacinės elektrinės antrasis blokas. Pateikiame visą taršiausių elektrinių dešimtuką.
Objektas Teršalų kiekis tonomis per 2011 metus:
1. "Vilniaus energija" (termofikacinė elektrinė Nr. 3) 1317,699
2. Lietuvos elektrinė (Elektrėnai) 742,477
3. Kauno elektrinė 629,11
4. "Pramonės energija" (Klaipėda) 609,523
5. Mažeikių katilinė 566,302
6. "Panevėžio energija" 477,08
7. "Visagino energija" 423,894
8. "Šiaulių energija" 353,58
9. "Plungės bioenergija" 322,442
10. Raseinių šilumos tinklai 297,357
Faktai
Lietuvos elektrinėje, Kauno HE ir Kruonio HAE organizuojamas veikloje susidarančių pagrindinės pavojingos atliekos yra šios - skysto kuro pelenai, izoliacinės medžiagos, turinčios asbesto, alyva suterštos pašluostės, ryškalai, filtrų medžiagos, liuminescencinės lempos, alyva.
Lietuvos elektrinė 2011 m. perdavė utilizuoti 79,7 t pavojingų atliekų bei pardavė 267 t juodojo metalo laužo atliekų.
Antroji pagal utilizuotų pavojingų atliekų kiekį pernai buvo Kruonio HAE (12,7 t). Kauno HE atitinkamai utilizuota 5,8 t pavojingų atliekų bei parduota 39,4 t juodojo metalo laužo atliekų.
Komentarai
Rašyti komentarą