Žemiau informacija iš Youtube.com
buvo sukurtas dokumentinis filmas apie 1944-1953 metais
vykusį ginkluotą pasipriešinimą sovietų valdžiai.
Maskvoje gyvenanti režisierė Lilija Vjugina 2004 metais pastatė
dokumentinį filmą „Miško broliai" ir tų pačių metų balandžio 24-25 naktį
jis buvo parodytas per Rusijos RTR kanalą.
Tai, regis, pirmas pakankamai objektyvus bandymas Rusijos visuomenei atskleisti faktą,
kad po karo Lietuvoje dar beveik 10 metų vyko daugumai nežinomas karas.
Filmas „Miško broliai", pastatytas dabar jau įteisinto ketvirtojo
Lietuvos prezidento Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo ir kovos
kelio pagrindu, pasakoja apie mažos šalies, tapusios įkaitu
didžiųjų valstybių žaidime Antrojo pasaulinio karo audroje,
dramatiškus įvykius.
Filme dalyvauja istorikai Dalia Kuodytė ir Arvydas Anušauskas,
buvęs Laisvės kovų dalyvis Jonas Čeponis, savo išgyvenimais
ypač sunkiomis kalinimo sąlygomis dalijasi Jono Žemaičio
ryšininkė Nina Nausėdaitė-Rasa, kuria pastarasis
nedvejodamas pasitikėjo ir po jos arešto
nepakeitė dislokacijos vietos.
Šių eilučių autorius, atsitiktinai pastebėjęs šio demonstruoti numatyto filmo pavadinimą
„Miško broliai -- Lietuvos skilimas" (taip jis buvo pavadintas TV programų tinklelyje),
kitą dieną susisiekė su Nina Nausėdaite.
Ji papasakojo, kad ne iš karto sutiko filmuotis,
nes žinodama šalį, kuriai kuriamas filmas,
bijojo iškreiptų istorinių faktų bei provokacijos.
Sutiko tik režisierei užtikrinus, kad nieko tokio nebus.
Lilija Vjugina, kaip ir buvo žadėjusi, jai atsiuntė CD su filmo įrašu.
Tuo metu, kai kalbėjomės, nebuvo galimybės persirašyti disko -- sutarėme vėlesniam laikui.
Tačiau likimas taip sutvarkė, kad to vėlesnio laiko neliko:
tų pačių metų rugpjūčio 5 dieną Niną Nausėdaitę kukliai
palydėjome amžinam poilsiui Eigulių kapinėse Kaune.
Apie šį dokumentinį filmą žurnale publicistas Pranas Morkus
straipsnyje „Miško broliai" („Veidas", 2004 04 29) rašė:
„...ne vienas, nugirdęs apie filmavimą, krūpčiojo, jog galiausiai išvys
dar vieną paskvilį apie „klasių kovą", banditus arba, neduokdie, „teroristus". (...)
Priešingai.
Maskvietės režisierės Lilės Vjuginos kūrinys deklaruoja rytinių kaimynų
iki šiol nereikštą pagarbą tam, kad politikų išduota
ir aklos jėgos priblokšta tauta pakilo į kovą..."
Pranas Morkus, pats dalyvavęs statant filmą, tiksliai pastebėjo, kad
bebaimė Nina Nausėdaitė-Rasa, nieko neišdavusi ir neišsižadėjusi,
filmo kūrėjams buvo moralinis etalonas.
Nina buvo ne tik Jono Žemaičio patikima ryšininkė, bet ir jo sūnaus Laimučio,
po mamos mirties likusio vos penkerių metų našlaičio, tolimesnio likimo tvarkytoja:
ji surado patikimus žmones, kad vaikas ne tik turėtų kur gyventi,
bet ir netaptų įkaitu saugumo organams.
Ją pačią metus kalino vienutėje ypač žiauriomis sąlygomis ir nuolat tardė,
tačiau ji nesuteikė saugumiečiams geidžiamos informacijos -- tai patvirtina
jos asmeninė baudžiamoji byla, susidedanti tik iš keliolikos lapų.
Režisierė Lilija Vjugina, sukūrusi apie 20 dokumentinių filmų,
neatsitiktinai atsigręžė į Lietuvos įvykius.
Ji gimė 1966 metais Vilniuje, čia aukso medaliu baigė vidurinę mokyklą,
įstojo į Maskvos kinematografijos institutą ir ten pasiliko.
Ne su visais L. Vjuginos filme „Miško broliai" išsakytais teiginiais galima sutikti,
pavyzdžiui, kad dvasininkai buvo partizanų būriuose ir kovojo su ginklu rankose.
Apskritai filmas, neprasilenkdamas su pagrindine to meto istorine tiesa,
patvirtina, kad SSRS, ketverius metus kariavusi ir atšventusi pergalę
prieš fašistinę Vokietiją, dar beveik dešimt metų kariavo vidinį karą
maištaujančioje respublikoje ir, kaip sako filmo komentatoriai,
„gadino socializmo statybos statistiką šioje respublikoje".
Dokumentinio filmo apie karą Lietuvoje po karo atsiradimas Rusijoje
yra ne eilinis reiškinys, juolab kad čia be užuolankų tvirtinama,
kad dėl Ribentropo--Molotovo slaptų susitarimų Lietuva buvo
okupuota, sovietų okupacija prilyginama nacių okupacijai.
Pagrindinis filmo komentatorius Anatolijus Sudoplatovas, slaptųjų spec. archyvų
istorikas, įvertindamas lietuvių siekius atgauti nepriklausomybę, teigia:
„nei tarybinė, nei vokiečių okupacija nepakeičia Lietuvos nepriklausomybės".
L. Vjugina, interviu Lietuvos radijui pripažino, kad filmą „Miško broliai"
ne iš karto priėmė centrinis Maskvos kanalas.
Straipsnio fragmentai iš 2009 „XXI amžius"