Taigi, labai panašu, kad mes irgi po truputį žlungame.
Ištrauka iš straipsnio "Kodėl žlunga valstybės?".
Vis dėlto dauguma valstybių žlunga ne su trenksmu, o palaipsniui. Jas sugriauna ne staiga įsiplieskę karai ar prievarta. Jų piliečius vietos valdžia tiesiog pasmerkė visą laiką gyventi skurde ir „bilieto“ į geresnį rytojų jie paprasčiausiai neturi. Toks palaipsnis merdėjimas būdingas Užsachario Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos valstybėms, kurių gyvenimo lygis kur kas žemesnis nei Vakaruose.
Tragiškiausia yra tai, kad valstybės žlugdomos pačios. Jos žlunga todėl, kad yra valdomos ekonominių institucijų, kurios griauna iniciatyvą, neskatina naujovių, žlugdo savo piliečių talentus, atimdamos iš jų šansą gyventi kitaip. Galios, kurias sutelkusios šios institucijos, joms suteikiamos ne per klaidą, o tikslingai, nes tai naudinga elitui dėl vertingų iškasenų, priverstinio darbo ar apsaugotų monopolijų. Žinoma, elitas klesti visuomenės sąskaita. Jam naudingos tokios korumpuotos institucijos.
Tačiau ant išnaudojimo pamatų kuriamos valstybės neišvengiamai žlunga, kartu sugriaudamos ir korumpuotą valdymo sistemą. Kasmet žlungančių valstybių indeksas parodo tragišką žlugusių valstybių statistiką.